Leopòldo òrdinas (flamandų k. Leopoldsorde, prancūzų k. Ordre de Léopold), seniausias ir aukščiausias iš trijų pagrindinių valstybės apdovanojimų Belgijos Karalystėje.
Įsteigimas, įteikimas
1815 Vienos kongresas priskyrė belgų provincijas Nyderlandų Karalystei, tačiau nepatenkinti olandų vyravimu valstybėje pietinės dalies gyventojai 1830 sukilo ir įkūrė atskirą Belgijos valstybę. Nacionalinis susirinkimas 1831 07 04 paskelbė Belgiją konstitucine monarchija, o kunigaikštį Leopoldą I išrinko krašto monarchu. Karalystės konstitucijoje buvo numatyta teisė turėti savo apdovanojimus. Ordino, pavadinto Leopoldo vardu, įsteigimas parlamente patvirtintas 1832 07 11.
Laipsniai, išvaizda
Pavyzdžiu Leopoldo ordinui buvo prancūzų Garbės legiono ordinas. Panaudota ta pati 5 laipsnių (Didysis kryžius, Didysis karininko kryžius, Komandoro kryžius, Karininko kryžius ir Riterio kryžius) sistema. Leopoldo ordino ženklai ir žvaigždės turi iškaltą ordino šūkį Vienybė suteikia stiprybę prancūzų (L'Union fait la Force), o nuo 1951 – ir flamandų kalba (Eendracht maakt Macht). Už nuopelnus karyboje ordinas teikiamas su kalavijais, už nuopelnus karo laivyne – su inkarais. Manoma, kad ženklo išvaizdos autorius – pats karalius Leopoldas I ir jo juvelyras Josephas Germainas Dutalis (1780–1852). Valdantis monarchas yra ordino Didysis magistras (iki 2022 jų buvo 7). Ordino Didysis kryžius teikiamas karaliaus šeimos nariams, užsienio monarchams ir prezidentams, Belgijos bei užsienio aukštiems pareigūnams, mokslo, kultūros nusipelniusiems veikėjams. Ordinas teikiamas užsienio vizitų metu, vykdant diplomatinį apsikeitimą apdovanojimais, diplomatiniam protokolui palaikyti. Kadangi Leopoldo ordinas egzistuoja jau beveik 200 m. ir buvo aktyviai teikiamas įvertinant valstybės ir piliečio santykius bei diplomatijos tikslais, jis tapo gilia Belgijos tradicija. Nors Leopoldo ordino kavalierių yra tūkstančiai (net ir aukštesniųjų laipsnių), apdovanotos asmenybės yra gerbiamos, garbės ženklas būtinai minimas jų biografijose, tačiau visi apdovanotieji dar nėra suskaičiuoti.
Leopoldo ordino Didysis kryžius (Viliaus Kavaliausko rinkinys)
Apdovanojimą gavę lietuviai
1931 Leopoldo ordino Didžiuoju kryžiumi pagerbti Lietuvos prezidentas A. Smetona, ministras pirmininkas J. Tūbelis, užsienio reikalų ministras D. Zaunius (Lietuva 1931 Vyties Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi pagerbė karalystės šimtmetį tais metais minėjusį Belgijos karalių Albertą I; šis apdovanojimas saugomas Belgijos karo muziejuje Briuselyje), 1934 – užsienio reikalų ministras S. Lozoraitis. Leopoldo ordino Komandoro kryžiumi apdovanoti Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas P. Kubiliūnas (1931) ir diplomatas P. Dailidė (1935). Leopoldo ordino Karininko kryžiumi 1931 pagerbtas tuometinis Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas Z. Gerulaitis, Riterio kryžiumi – belgų elektros bendrovės Kaune darbuotojas Eugenijus Langė. Ekonominiai dviejų valstybių įmonių ryšiai, karininkų mokymasis Belgijos karo mokyklose, diplomatiniai kontaktai lėmė, kad prieškaryje Lietuvos apdovanojimais buvo pagerbti 175 Belgijos piliečiai, Belgijos ordinais apdovanotas 41 Lietuvos pilietis.
Belgijos užsienio reikalų ministro Karelo de Guchto pasirašytas Leopoldo ordino Didžiojo kryžiaus diplomas, įteiktas Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui 2006 03 20 (Prezidento Valdo Adamkaus archyvas)
Leopoldo ordino Didįjį kryžių Belgijos karalius Albertas II įteikė Lietuvos prezidentui V. Adamkui (karaliui atitinkamai įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas su Aukso grandine, karalienei Paolai – šio ordino Didysis kryžius) vizito Lietuvoje 2006 03 metu.
1764