Carax Léos (Leosas Karãksas), tikr. Alexandre Christophe Dupont 1960 11 20Paryžius, prancūzų kino režisierius, aktorius, scenaristas. Nuo 1977 Paryžiuje lankė Prancūzų filmoteką (jo kūrybai įtaką padarė nebylusis kinas, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų 3–4 dešimtmečio filmai, prancūzų Naujoji banga), kino paskaitas Naujosios Sorbonos Paryžiaus 3 universitete. Parašė straipsnių Les Cahiers du cinéma. Pirmieji L. Caraxo sukurti filmai buvo trumpametražiai: Svajonių mergina (La Fille rêvée 1977, nebaigtas) ir Smaugimo bliuzas (Strangulation Blues 1980). Vėliau sukūrė ilgametražių filmų trilogiją apie Aleksą: Vaikinas sutinka merginą (Boy Meets Girl 1984, Kanų kino festivalio prizas), Blogas kraujas (Mauvais Sang 1986, Berlyno kino festivalio prizas 1987) ir Naujojo tilto meilužiai (Les Amants du Pont‑Neuf 1991, Lietuvoje rodytas ir pavadinimu Pont Neuf meilužiai, dviejuose paskutiniuose išgarsėjo aktorė J. Binoche), trilogija laikoma 9 dešimtmečio kino estetiniu manifestu, pratęsiančiu Naujosios bangos tradiciją ir papildančiu ją postmodernistine estetika (trūkčiojantis montažas, nenuoseklus siužetas, kinematografinės citatos).

Léos Carax

Dar režisavo trumpametražius filmus Be pavadinimo (Sans titre 1997), Carla Bruni. Vaizdai (Carla Bruni: Les Images 2003), Mano paskutinė minutė (My Last Minute 2006), Himnas išmatoms (Hymn to Merde 2009), Gradiva (2014), autobiografinį Tai ne aš (C’est pas moi 2024), ilgametražius filmus Pola X (1999, pagal H. Melville’į), Šventieji motorai (Holy Motors 2012, Kanų kino festivalio prizas), ilgametražę muzikinę komediją Anetė (Annette 2021, pirmas L. Caraxo filmas anglų kalba, Kanų kino festivalio prizas), muzikinių vaizdo klipų, parašė scenarijų savo filmams.

L. Caraxas laikomas vienu originaliausių pasaulio kino kūrėjų. Jo ankstyvajai kūrybai būdinga jautriai perteikiama miesto poetika, provokatyvus tonas, vėlyvoji – sudėtingesnės struktūros, kupina fantasmagoriškų vaizdų, sapno poetikos, avangardinių eksperimentų, joje persipina realybė ir fantazija, gyvenimas ir menas, svarbu išskirtinis muzikinis takelis, daugelyje filmų vaidina režisieriaus alter ego laikomas aktorius Denis Lavant’as (g. 1961).

Sukūrė vaidmenų savo ir kitų režisierių (Edgaras – Karalius Lyras 1987, režisierius J.‑L. Godard’as, Jis – Namai 1997, režisierius Š. Bartas, Gydytojas – Procesas 2004, režisierius C. S. Leigh, Renaras – Ponas Vienišius 2007, režisierius Harmony Korine’as) filmuose. 1996, 2014, 2025 lankėsi Vilniuje festivalio Kino pavasaris kvietimu.

Apdovanojimai

Kanų kino festivalio prizas (1984, 2012, 2021), Berlyno kino festivalio prizas (1987).

1706

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota