Lérida (Lèrida), katalonų k. Lleida (Ljeidà), miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijoje, į šiaurės vakarus nuo Barselonos; provincijos centras.
140 400 gyventojų (2019). Lérida įsikūrusi abipus Segrės upės (Ebro intakas). Pro Léridą eina Barselonos–Saragosos automobilių magistralė. Oro uostas. Maisto (daugiausia mėsos), tekstilės, chemijos, cemento pramonė, mašinų gamyba. Léridos apylinkės – vienas svarbiausių Ispanijoje kiaulininkystės, galvijininkystės, avininkystės regionų; auginama (dalinai drėkinamose žemėse) miežiai, kukurūzai. Universitetas (įkurtas 1991). Archeologijos, armijos muziejai; Jaume Moreros muziejus (daugiausia katalonų tapyba).
Architektūra
Senoji katedra Léridoje (1278, architektas P. de Coma, aštuonkampis bokštas, 15 a.)
Sakraliniai pastatai: vėlyvosios romanikos, gotikos, maurų architektūros bruožų Senoji katedra (1278, architektas P. de Coma) su iš dalies išlikusiais barokiniais varpais, aštuonkampiu bokštu (15 a.), Šv. Klemenso Tahuliečio (1123), Šv. Martyno (12 a., dabar Katalikų muziejus), gotikinė Šv. Lauryno (14 a.) su aštuonkampiu bokštu bažnyčios, barokinė Naujoji katedra (1781); Šv. Pranciškaus moterų vienuolynas (17–18 a.). Pilis (1149), romaninė rotušė (13 a., 20 a. įgavo neoklasicizmo bruožų), La Paheria rūmai (13 a.), gotikiniai Institut d’Estudis Ilerdencs rūmai (16 a., dabar Archeologijos muziejus ir tyrimų centras). 20 a. pastatai: Teismo rūmai (1991, architektai R. Amado Cercosas, L. Domenech Girbau), dangoraižis Alcalde areny 12–14 (2004).
Istorija
Antikos laikais buvo iberiškos ilergetų genties centras Iltrida. Valdant Romai priklausė Ispanijos Tarakono provincijai. Romos pilietinio karo pradžioje 49 pr. Kr. prie Léridos Julijus Cezaris sumušė savo varžovui Pompėjui pavaldžią kariuomenę. Romos imperijos laikotarpiu klestėjo, kaldino savo monetas. Nuo 5 a. vyskupijos centras. 5 a. atiteko vestgotams, 713 – maurams, kurie ją vadino Lareda ar Lerita; Lérida buvo emyrato centras ir svarbi tvirtovė. 1148 Léridą nukariavo Aragono karalystei pavaldžios Barselonos grafas Ramonas Berengaras IV. Buvo atkurta iki tol nunykusi vyskupija, 1228 Lérida gavo karališkojo miesto statusą. Tarp 1292 ir 1301 įkurtas Aragono karalystės seniausias universitetas (1717 perkeltas į gretimą Cerverą). Per 17–19 a. sukilimus ir karus (pavyzdžiui, 1808–14 Prancūzijos okupaciją) kelis kartus sugriauta. Per Ispanijos pilietinį karą (1936–39) kovojo respublikonų pusėje, pasidavė 1938. 21 a. pradžioje Lérida dėl didelės imigracijos tapo daugianacionaliniu miestu.
2271