vadinamasis Čerpių namas (2500–2300 pr. Kr.)
Graikijos pašto ženklas, vaizduojantis Heraklio ir Lernos hidros kovą (1970)
Lèrna, senovės gyvenvietė Graikijoje, Peloponeso pusiasalio rytinėje pakrantėje, netoli Argo miesto.
Senovėje čia buvo ežeras ir gausu šaltinių. Ežerą nuo jūros skyrė kopos, vėliau jis virto pelke ir vietovė tapo maliarijos šaltiniu; 19 a. ji numelioruota. Pasak graikų mitų, čia buvusi Lernos hidros, kurią užmušė Heraklis, buveinė; ji saugojusi įėjimą į požeminį pasaulį.
1952–58 Lerną tyrinėjo Jungtinių Amerikos Valstijų archeologas J. L. Caskey. Nustatyta, kad Lernoje gyventa (su pertrauka) nuo penkto tūkstantmečio prieš Kristų iki 13 a. pr. Kr. vidurio; 2500–2200 pr. Kr. Lerna klestėjo. Išliko vienas didžiausių Graikijos ikiistorinių pilkapių. Trečio tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje Lerna buvo įtvirtinta. Rasta ankstyvojo ir vidurinio bronzos amžiaus dviaukščių pastatų, ankstyvajai Egėjo jūros civilizacijai būdingų gynybinių sienų su U raidės formos bokštais; vienas garsiausių šio laikotarpio išlikusių paminklų – vadinamasis Čerpių namas (pavadintas dėl daugybės rastų, manoma, seniausių žinomų čerpių duženų). Vėliau Lerna buvo sugriauta ir apleista. Vėl apgyventa 1800 pr. Kr., apie 1250 pr. Kr. iš Lernos gyventojai pasitraukė.
Lerna – archeologinis parkas.