Lernos hidra

Lèrnos hidrà, graikų mitologijoje – pabaisa, kurią Euristėjo įsakymu turėjo užmušti Heraklis (vienas iš dešimties jo atliktų žygdarbių). Gyveno į pietus nuo Argo, Lernos pelkėse. Lernos hidrą nuo Tifono pagimdė Echidna. Ji turėjo 9 galvas, viena jų buvo nemirtinga. Lernos hidra siaubė apylinkes, draskė gyvulius. Hidrą iš urvo įkaitintomis strėlėmis išvijęs Heraklis nukapojo jai galvas, bet kiekvienos nukirstos galvos vietoje ataugdavo dvi naujos; hidrai pagelbėti atropojęs milžiniškas vėžlys Karkinas įsikibo Herakliui į koją. Sutrypęs vėžlį Heraklis paprašė sūnėno Jolajo pagalbos. Jolajas vėžlį pribaigė, Herakliui nukirtus hidros galvas, jis kaklus, kad galvos negalėtų ataugti, pridegino degančiais medžių rąstais (dėl Jolajo pagalbos Euristėjas šio Heraklio žygdarbio nepripažino vienu iš dešimties sutartųjų). Nukirtęs nemirtingąją hidros galvą Heraklis ją užkasė ir užvertė didžiuliu akmeniu. Sukapojęs į gabalus pabaisos kūną jis pamirkė savo strėlių antgalius nuodingoje Lernos hidra tulžyje (strėlių sužeidimai tapo neišgydomi).