lérva (lot. larva – vaiduoklis, pamėklė), daugumos bestuburių ir kai kurių chordinių (tunikatų, žuvų, varliagyvių) individualios raidos stadija; tos stadijos gyvūnas. Išsivysto iš kiaušinio. Lervos stadiją turinčių gyvūnų kiaušinyje nėra tiek maisto medžiagų, kad gyvūnas baigtų vystytis iki rūšiai būdingos išvaizdos. Lerva gyvena savarankiškai, dažniausiai būna nepanaši į suaugusį individą, turi laikinų, suaugėliui nebūdingų organų. Dažnai gyvena kitoje aplinkoje ir minta kitokiu maistu, negu suaugėlis tos pačios rūšies gyvūnas (pvz. varliagyvių buožgalvis). Sėslūs arba nejudrūs jūrų gyvūnai (pvz. daugelis duobagyvių) turi plaukiojančiąsias lervas (amfiblastules, planules), kurios padeda jiems išplisti. Žemesniųjų vėžiagyvių lerva vadinama nauplijumi, drugių lerva – vikšru. Vabzdžių lervos stadija apima didesniąją jų gyvenimo dalį. Iš jos išsivysto lėliukė arba suaugėlis (imagas).
septyntaškės boružės (Coccinella septempunctata) lerva
obelinio balangraužio (Scolytus mali) lerva
lerva: a – planulė (hidroidinio polipo), b – trochofora (daugiašerės žieduotosios kirmėlės), c – Miulerio (blakstienotosios kirmėlės), d – nauplijus (ciklopo), e – vikšras (drugio), f – uodo trūklio
paprastojo tritonas (Triturus vulgaris) lerva