Lesia Ukrainka

Lesia Ukrainka

Ukrainka Lesia (ukr. Леся Українка; Lesia Ukranka, Ukrajinka), tikr. Larysa Kosač-Kvitka (ukr. Лариса Кoсач-Квiтка)1871 02 25Voluinės Naugardas (Žitomyro sr.) 1913 08 01Surami (Sakartvelas), ukrainiečių rašytoja, vertėja, tautosakininkė. Ukrainiečių literatūros klasikė.

Lesia Ukrainka

Gimė dvarininkų šeimoje. Vaikystėje susirgusi kaulų tuberkulioze buvo lavinama privačiai. Nuo 1884 rašė eilėraščius. Mokėjo 12 kalbų. Gyveno ir gydėsi įvairiose šalyse, 1887 – Druskininkuose. 1891 susipažino su Vakarų Ukrainos rašytojais ir tautinio atgimimo veikėjais I. Franko, O. Kobylianska, V. Stefanyku. 1894–95 gyveno Sofijoje pas dėdę M. Drahomanovą. Grįžusi į Ukrainą dalyvavo tautinėje ir socialdemokratų veikloje. 1907 trumpai suimta. 1913 su vyru etnografu K. Kvitka rinko ir užrašinėjo ukrainiečių liaudies dainas.

Kūryba

Kūrybai įtakos turėjo romantizmas ir pozityvizmas. Jai būdinga dramatiškumas, ryškūs stiprių žmonių charakteriai, tautinio atgimimo motyvai, istorinės ir dorovinės problemos, gamtos ir kultūros priešprieša. Praturtino ukrainiečių poezijos poetines formas ir eilėdarą, rašė mitologinėmis ir biblinėmis temomis, savitai interpretavo pasaulio literatūros siužetus. Svarbiausi kūriniai: poezijos rinkiniai Dainų sparnais (Na krylach pisen′ 1893, 1904), Godos ir svajos (Dumy i mrii 1899), Aidai (Vidguky 1902), poemos Sena pasaka (Davnja kazka 1893), Vienas žodis (Odno slovo 1903), dramos Kasandra (Kassandra 1908), Katakombose (V katakombach 1905), Girių giesmė (Lisova pisnja 1911, lietuvių kalba 1957, filmas, 1963, režisierius V. Inčenko, 1981, režisierius J. Ilyenko, baletas 1946, kompozitorius M. Skorulskis, opera 1957, kompozitorius V. Kireika), Akmeninis valdovas (Kaminnyj gospodar 1912), Bojarinė (Bojarynja 1913). Parašė apsakymų ir pasakų. Į ukrainiečių kalbą išvertė G. Byrono, Dante’s, N. Gogolio, G. Hauptmanno, H. Heine’s, Homero, V. Hugo, M. Maeterlincko, A. Mickevičiaus, W. Shakespeare’o, I. Turgenevo kūrinių. Daugiausia L. Ukrainkos kūrinių vertimų į lietuvių kalbą išleista 1988 Pasaulinės literatūros bibliotekos serijoje (knyga 66).

1551