lęšiai

lšiai, vienamečiai augalai. Priklauso pupinių (Fabaceae) šeimos lęšio genčiai. Ūkiškai svarbi rūšis – valgomasis lęšis (Lens culinaris). Apie 8000–7000 m. prieš Kristų pradėtas auginti Pietvakarių Azijoje. Stiebas 15–70 cm, kylantis, viršuje šakotas. Lapai trumpakočiai, poromis priešiškai plunksniški. Lapeliai siaurai elipsiški arba linijiški. Žiedai nusvirę, smulkūs (5–8 mm ilgio), susitelkę po 1–3 į retas kekes, balsvi, melsvi, violetiniai arba rausvi. Sėklos lęšio pavidalo, 2–9 mm skersmens; turi 25–30 % baltymų, 1–3 % angliavandenių, apie 2 % riebalų. Vartojami maistui ir pašarui. Daugiausia lęšių išauginama ir eksportuojama Nepale, Indijoje, Irane, Turkijoje, Argentinoje, Etiopijoje, Maroke, Pakistane.

valgomasis lęšis subrandinęs sėklas

Veislių grupės

Yra 2 veislių grupės: stambiagrūdžiai ir smulkiagrūdžiai lęšiai. Stambiagrūdžiai lęšiai 50–70 cm aukščio. Ankštys plokščios, 6–9 mm skersmens. 1000 sėklų masė 45–70 gramų. Dažniausiai vartojami maistui. Smulkiagrūdžiai lęšiai iki 50 cm aukščio. Ankštys smulkios, su šiek tiek išsipūtusiomis smulkiomis (2–5 mm skersmens) sėklomis. 1000 sėklų masė 20–40 gramų. Smulkiagrūdžiai lęšiai atsparesni sausrai nei stambiagrūdžiai. Dažniausiai auginami pašarui, kai kurios veislės – maistui.

stambiagrūdžiai lęšiai

įvairių veislių lęšiai

Lietuvoje

žydintys valgomieji lęšiai

Lietuvoje lęšiai auginami gana retai. Sulaukėjusių valgomųjų lęšių pasitaiko dykvietėse, prie geležinkelių. Lietuvoje lęšiai minimi 1600 Upytės apskr. Krakėnų dvaro inventoriuje. Buvo mažai paplitę. Juos sėdavo smėlio, priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose po žiemkenčių. Sėklas vartojo maistui. Nuo 20 a. 6 dešimtmečio dėl mažo derlingumo lęšiai nebuvo auginami. 20 a. pabaigoje lęšiais vėl susidomėta. Lietuvos žemės ūkio universitete sukurtos stambiagrūdžių lęšių veislės ‘Smėlinukai’ ir ‘Diskiai’.

valgomasis lęšis

999

-lęšis