lšis, uolienų, nuogulų, nuosėdų ir rūdų slūgsojimo forma. Lęšio ilgis būna nuo kelių metrų iki 1 km (kartais daugiau kaip 1 km), storis nuo kelių centimetrų iki keliasdešimt metrų; pakraščiai plonesni. Lęšio litologinė sudėtis dažnai skiriasi nuo supančių sluoksnių. Dažniausiai aptinkama fanerozojaus storymėse, kartais lęšyje būna mineralinių naudingųjų iškasenų (pvz., su smėlingų nuogulų lęšiais kvartero morenų sluoksniuose yra susiję negausūs intramoreniniai požeminiai vandenys). Lęšis susidarė sausumoje ir jūroje keičiantis sedimentacijos sąlygoms.
643