Lesòto istòrija
Ikikolonijiniai laikai
Manoma, seniausi krašto gyventojai buvo pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų čia įsikūrę bušmėnai (uolose išliko jų piešinių). 8 a. atsikraustę bantai nustūmė bušmėnus į krašto pietvakarinę dalį. 17–18 a. bantus išstūmė iš šiaurės atsikėlusios basutų gentys. Gyventojai daugiausia vertėsi maisto rinkimu ir medžiokle. 19 a. 2–3 dešimtmetyje vienas basutų vadų Mošas I suvienijo basutus ir įkūrė Basuto valstybę (apėmė dvigubai didesnę teritoriją nei dabartinė; sostinė Thaba Bosi), turėjo apie 40 000 karių. 1836 į kraštą ėmė skverbtis būrai (afrikanai; jie basutų žemėse įkūrė Oranės laisvąją respubliką), kiek vėliau ir britai. Naudodamasis jų nesutarimais Mošas I bandė išsaugoti šalies nepriklausomybę. Apie 1843, sustiprėjus būrų pavojui, jis pasidavė Didžiosios Britanijos globai (1843 12 ji pripažino Basutą).
Kolonijinis laikotarpis
19 a. 7 dešimtmetyje basutai pralaimėjo keletą karų būrams ir neteko dalies žemių. 1868 03 12 Didžioji Britanija, bijodama būrų sustiprėjimo ir siekdama sustiprinti įtaką regione, paskelbė Basutą savo protektoratu ir pavadino Basutolandu. 1871 Basutolandas buvo prijungtas prie Kaapo kolonijos. 1884 vėl tapo atskiru Didžiosios Britanijos administraciniu vienetu. Didžioji Britanija menkai kišosi į krašto valdymą (buvo išsaugotas genčių vadų institutas, sustiprinta karaliaus valdžia). Nuo 1910, įkūrus Pietų Afrikos Sąjungą, Βasutolandą valdė Didžiosios Britanijos vyriausiasis komisaras Pietų Afrikai, kuriam krašte atstovavo komisaras rezidentas. Pietų Afrikos Sąjungos valdžia ne kartą bandė Basutolandą aneksuoti, bet nesėkmingai (nepritarė Didžioji Britanija). Tarp vietos gyventojų plito sezoninis darbas Pietų Afrikos Sąjungos kasyklose.
basutų ir britų karai (apie 1880, graviūra)
derybos dėl Lesoto nepriklausomybės: Basutolando vyriausiasis vadas, vėliau karalius Mošas II (kairėje) ir kolonijų valstybės sekretorius Duncanas Sandysas (Londonas, 1964 04 04)
20 a. viduryje Basutolande, kaip ir visoje Afrikoje, sustiprėjo vietos gyventojų judėjimas dėl savo teisių. 1952 susikūręs Basutolando afrikiečių kongresas (nuo 1959 Basuto kongreso partija; 1997 suiro) reikalavo suteikti Basutolandui savivaldą, vėliau – nepriklausomybę; 20 a. 6 dešimtmečio pabaigoje susikūrė ir daugiau politinių partijų. 1959 priimta konstitucija (pirmoji). 1965 04 30 Basutolandui buvo suteikta vidaus savivalda; parlamento rinkimus laimėjo Basuto nacionalinė partija (įkurta 1958), kurios vadovas L. Jonathanas tapo ir Basutolando ministru pirmininku (pirmuoju).
Nepriklausomybės laikai
1966 10 04 paskelbta Basutolando nepriklausomybė; valstybė pavadinta Lesoto Karalyste (karaliumi tapo Mošo I provaikaitis Mošas II). Faktiniu valstybės vadovu tapo ministras pirmininkas L. Jonathanas, siekiantis apriboti karaliaus valdžią. Mošas II, palaikomas opozicinės Basuto kongreso partijos (vadovas N. Mokhehle), siekė sustiprinti savo valdžią. 1970 01, Basuto nacionalinei partijai pralaimėjus parlamento rinkimus, L. Jonathanas atsisakė valdžią perduoti Basuto kongreso partijai ir įvykdė valstybės perversmą. Buvo dar labiau apribota karaliaus valdžia, slopinama opozicija. Basuto kongreso partija organizavo pasipriešinimą ir įkūrė Lesoto išvadavimo armiją (ją rėmė Libija, Tanzanija).
1973 Mošo II ir L. Jonathano susitarimu buvo sušauktas laikinasis parlamentas, bet padėtis liko įtempta. 1978 išryškėjo pilietinio karo požymiai. Padėtį dar labiau sunkino pablogėję santykiai su Pietų Afrikos Respublika. L. Jonathanas, iš pradžių artimai su ja bendradarbiavęs, nuo 8 dešimtmečio ėmė vykdyti labiau nepriklausomą politiką. Imta kritikuoti apartheido režimą, buvo suteikiamas prieglobstis nelegalios Pietų Afrikos Respublikos partijos Afrikos nacionalinio kongreso nariams. 1980 Basuto kongreso partijos vadovas N. Mokhehle perėjo į Pietų Afrikos Respublikos pusę. Vyriausybė prieš Basuto kongreso partijos šalininkus organizavo represijas. 1986 Pietų Afrikos Respublika pradėjo Lesoto ekonominę blokadą.
1986 01 per Pietų Afrikos Respublikos inicijuotą karinį perversmą L. Jonathanas buvo nušalintas, valdžią perėmė J. M. Lekhanyos vadovaujama Karo taryba. Panaikinti karaliaus valdžios apribojimai, pagerinti santykiai su Pietų Afrikos Respublika. 1990 J. M. Lekhanya privertė karalių Mošą II perduoti sostą sūnui Letsijei III, iš kurio Karo taryba atėmė politinės veiklos teisę. Politinė padėtis pamažu stabilizavosi, naujai konstitucijai (priimta 1993) parengti buvo sušauktas Konstitucinis susirinkimas. Dėl sausros pablogėjusi ekonominė padėtis, nedarbas, skurdas skatino nepasitenkinimą Karo tarybos valdymu. Per 1991 perversmą į valdžią atėjo pulkininkas E. P. Ramaema (valdė iki 1993). 1993 parlamento rinkimus laimėjo Basuto kongreso partija; jos vadovas N. Mokhehle tapo ministru pirmininku; iš emigracijos grįžęs karalius Mošas II susigrąžino sostą. 1996 jam mirus karaliumi vėl tapo Letsijė III.
Per 1998 parlamento rinkimus daugumą vietų (79 iš 80) gavo Lesoto kongresas už demokratiją (įkurtas 1997, vadovas B. P. Mosisili); opozicija atsisakė tai pripažinti. 1998 08 prasidėjo neramumai ir riaušės. Padėčiai stabilizuoti į šalį 1998 09 buvo įvestos Pietų Afrikos Respublikos ir Botsvanos ginkluotosios pajėgos. Per mūšius sostinė ir kai kurie kiti miestai labai nukentėjo. 1999 Pietų Afrikos Respublikos ir Botsvanos ginkluotosios pajėgos buvo išvestos (liko tik šių valstybių patarėjai). Siekiant sumažinti įtampą, kylančią dėl rinkimų sistemos, 2002 parlamento narių skaičius padidintas iki 120. 2002 05 per parlamento rinkimus (jie baigėsi be incidentų) 54 % vietų gavo Lesoto kongresas už demokratiją (B. P. Mosisili vadovavo vyriausybei iki 2012 ir 2015–17). Priimta kovos su AIDS programa. Per 2002–03 sausrą 1/3 šalies gyventojų iškilo bado grėsmė; 2004 02 įvesta nepaprastoji padėtis. Svarbiausiu Lesoto vidaus politikos uždaviniu tapo užsienio investicijų pritraukimas ir nedarbo (2004 – 45 %) mažinimas; jį įvykdyti siekta daugiausia plėtojant deimantų kasybos pramonę.
2017–20 valdė Visų basutų susirinkimui (All Basotho Convention, įkurtas 2006) atstovaujančio Tomo Thabaneʼs vadovaujama koalicinė vyriausybė (svarbiausias koalicijos partneris – 2011 įkurtas Demokratinis kongresas); dėl kaltinimų prisidėjus prie žmogžudystės Tomas Thabane atsistatydino. 2020 05 sudaryta Moeketsi Majoro vadovaujama vyriausybė. 2022 10 Nacionalinės Asamblėjos rinkimuose nugalėjo nauja partija Revoliucija už klestėjimą (Revolution for Prosperity, įkurta 2022 03), jos vadovas Samas Matekane tapo Lesoto ministru pirmininku.
Jungtinių Tautų (1966), Afrikos Sąjungos (1966), Pietų Afrikos plėtros bendrijos (1975) narys. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 2000.
Basutolandas; Basutas