Letò (Letō), Latonà, graikų mitologijoje – titanų Kojo ir Foibės duktė, buvusi Dzeuso žmona (iki Heros), Apolono ir Artemidės motina. Manoma, Leto vardas yra ikigraikiškos kilmės; siejamas su Mažosios Azijos mitologija (kildinamas iš likų žodžio lada – lietuviškai žmona, motina). Besilaukiančią nuo Dzeuso deivę persekiojo pavydžioji Hera. Tik Asterijo sala (anksčiau taip vadintas Delas) priėmė gimdyti klajojančią, bet ramios vietos žemėje nerandančią Leto, todėl tapo šventąja sala. Vaikai labai mylėjo ir saugojo motiną, kuri jais didžiavosi. Per Trojos karą Leto su sūnumi ir dukteria rėmė trojiečius.
Pasak Strabono, Likijoje, prie Ksanto upės, buvo Leto šventykla, Rodo saloje – Leto giraitė. Leto vardu buvo pavadintas graikų miestas Kretoje.