letrizmas

letrzmas (pranc. lettre – raidė), leterzmas, menininkų avangardistų judėjimas, susiklostęs 1946 Paryžiuje. Vienas žymiausių letrizmo narių (ir letrizmo pradininkas) – rumunų poetas Isidoreʼas Isou (tikr. Isidoras Goldsteinas, 1925–2007). Letrizmas rėmėsi dada principais, siejosi su siurrealizmu, situacionizmu. Letristai kūriniuose naudojo raides, kaip naujus kontekstus atskleidžiančius simbolius. Siekė kurti supaprastintos abstrakčios formos kūrinius, pabrėžė meno komunikacinę funkciją, kūrinio formos suvokimo daugiaaspektiškumą. I. Isou iš įvairių ženklų ir raidžių siekė sukurti vizualųjį žodyną – vadinamąjį hiperrašymą (meninio rašymo formą). Su sekėjais (G. Debord’u, François Dufrêne’u, Alainu Satié) kūrė hipergrafinius kūrinius, tapybą, šokiruojančius filmus, rengė akcijas, populiarino poeziją (daugiausia konkrečiąją), tyrinėjo kasdienio gyvenimo, psichogeografijos (sąmoningai arba nesąmoningai sukurtos geografinės aplinkos poveikį individui) sritis. 6 dešimtmetyje I. Isou, Mauriceʼas Lemaître’as, Roland’as Sabatier, Jacquesʼas Spacagna Paryžiuje įkūrė Letrizmo tyrinėjimo centrą, 1963 – leidyklą Letrizmas ir hipergrafika. 1952 letrizmas suskilo, iš jo susikūrė grupuotės Internacionalinis letrizmas, vėliau – Ultra letrizmas. Letrizmas gyvuoja ir 21 a. pradžioje.