leukopènija (leukocitai + gr. penia – trūkumas), leukocitų kiekio sumažėjimas. Leukopenija nustatoma, kai absoliutus leukocitų skaičius kraujo tūrio vienete būna mažesnis negu 4 × 109/l. Leukopenija gali būti fiziologinė (konstitucinė) ir patologinė. Fiziologinė leukopenija be imunodeficito požymių būdinga daugeliui negridų rasės asmenų, t. p. 2–10 % sveikų europidų. Patologinė leukopenija gali būti persiskirstomoji ir tikroji. Persiskirstomoji leukopenija atsiranda į kraują patekus gramneigiamiems mikrobams – leukocitai prilimpa prie adhezijos molekulių, esančių kraujagyslių endotelio ląstelių paviršiuje. Tikroji leukopenija būna, kai sumažėja leukocitų gamyba kaulų čiulpuose sergant kai kuriomis kaulų čiulpų ligomis, megaloblastine mažakraujyste, veikiant jonizuojančiajai spinduliuotei. Tikroji leukopenija t. p. atsiranda suaktyvėjus leukocitų irimui dėl įvairių vaistų poveikio, taikant navikų chemoterapinį gydymą, padidėjus blužniai, sergant autoimuninėmis ligomis. Limfocitų skaičiaus sumažėjimą – limfopeniją – gali sukelti įvairūs stresai, T limfocitų helperių nuolatinį mažėjimą sukelia ŽIV infekcija.
1334