Lèuktrų mšis, Spartos ir Tėbų kariuomenių mūšis. Vyko 371 08 05 pr. Kr. Bojotijoje (Vidurio Graikija), prie Leuktrų miesto (apie 11 km nuo Tėbų). Spartiečiai (vadas Kleombrotas) turėjo 10 000 hoplitų ir 1000 raitelių, tėbiečiai (vadas Epaminondas) – apie 6000 hoplitų ir 1500 raitelių. Epaminondas, sutelkęs smogiamąją grupę fronto kairiajame sparne (falanga iš 50 gretų bei rezervų) ir atitinkamai susilpninęs dešinįjį sparną bei centrą (falanga iš 8 gretų), pirmą kartą karo praktikoje panaudojo naują kautynių rikiuotę, vadinamąjį įkypąjį pleištą (didesnis jėgų sutelkimas svarbiausioje kautynių vietoje). Netolygiai išsidėsčiusi Tėbų kariuomenė sustiprintu kairiuoju sparnu smogė pagrindinį smūgį rinktinėms spartiečių jėgoms, sutelktoms dešiniajame sparne (Spartos ir jos sąjungininkų kariuomenė buvo išsidėsčiusi tolygiai – po 12 gretų per visą frontą), ir pasiekė pergalę. Kleombrotas žuvo. Po šio mūšio Sparta prarado hegemoniją Graikijoje, jos vadovaujama Peloponeso sąjunga suiro. Graikijoje trumpam įsivyravo Tėbai. Leuktrų mūšis įėjo į karybos istoriją kaip klasikinis netolygaus ginkluotųjų pajėgų paskirstymo fronte pavyzdys.
Leuktrų mūšio schema
-Įkypasis pleištas