Leuveno katalikiškasis universitetas

Leuveno katalikiškojo universiteto biblioteka

Arenbergo pilyje (16 amžius) įsikūręs flamandiškojo universiteto Inžinerijos fakultetas

Leuveno katalikiškasis universitetas (Université catholique de Louvain, Katholieke Universiteit Leuven), Lèveno katalkiškasis universitètas, Louvaino katalikiškasis universitetas, Luvèno katalkiškasis universitètas, vienas žymiausių Belgijos universitetų. Seniausias pasaulyje katalikiškasis universitetas.

Struktūra ir veikla

Sudaro du savarankiški universitetai: flamandų – Katholieke Universiteit Leuven (yra Leuvene) ir prancūzų – Université catholique de Louvain (yra Louvain-la-Neuve, į pietus nuo Briuselio).

Flamandiškajame veikia 16 fakultetų: Architektūros, Bioinžinerijos, Ekonomikos, Farmacijos, Filologijos, Filosofijos, Gamtos mokslų, Inžinerijos, Kanonų teisės, Kineziterapijos ir reabilitacijos, Medicinos, Pramoninės inžinerijos, Psichologijos ir edukologijos, Socialinių mokslų, Teisės, Teologijos. Yra centrinė biblioteka (įkurta 1425; 4,3 mln. egzempliorių), 24 kitos bibliotekos, 5 ligoninės, 5 mokslinės laboratorijos. 2019/2020 buvo 589 653 studentai.

Prancūziškajame universitete veikia 10 fakultetų: Ekonomikos, socialinių ir politikos mokslų, Filosofijos, Medicinos, Psichologijos ir edukologijos, Sveikatos mokslų, Taikomųjų biologijos, žemės ūkio ir aplinkos mokslų, Taikomųjų mokslų, Teisės, Teologijos, Tiksliųjų ir gamtos mokslų. Biblioteka (įkurta 1971; apie 2 mln. egzempliorių), 4 mokslinės laboratorijos. 2019/2020 buvo 30 760 studentų.

flamandiškojo universiteto de Valk koledžas

Istorija

Leuveno katalikiškasis universitetas įkurtas 1425 12 09 popiežiaus Martyno V bule. Nuo 1890 universitete gali studijuoti ir moterys. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą sudegė Leuveno katalikiškojo universiteto biblioteka. Po 1968 studentų riaušių Leuveno katalikiškasis universitetas skilo į flamandiškąjį ir prancūziškąjį.

2006 buvo 30 440 studentų, 5280 dėstytojų.

Lietuviai universitete

16 amžiuje–17 amžiaus pradžioje universitete studijavo studentų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tarp jų – A. Kulvietis. Apie 1864 čia mokėsi A. Baranauskas, apie 1899 – kunigas Montvydo slapyvardžiu (manoma, kunigas J. Stankevičius).

Nuo 20 amžiaus pradžios lietuvių studentų, daugiausia studijuojančių teologiją, padaugėjo. 1909–1911 universitete studijavo filosofas P. Kuraitis, kunigai M. Reinys, S. Šultė, A. Viskanta, P. Bielskus, J. Galdikas. 1909 P. Kuraičio ir A. Viskantos iniciatyva buvo įkurta studentų draugija Lietuva, kuri vienijo universitete ir jam priklausančiame Aukštesniajame filosofijos institute studijuojančius lietuvius.

Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų universiteto Filosofijos fakultete studijavo P. Mantvydas, A. Maceina, J. Girnius (1936–1938), kunigai A. Sidaravičius (1928–1933), K. Pukėnas (1935–1938), V. Mankeliūnas, K. P. Dirvaitis (1938–1939), po Antrojo pasaulinio karo universitete – į Vakarus pasitraukę lietuviai J. Zaranka, S. Mironaitė, K. Petraitis, P. Povilaitis, gydytojai K. Kastys, J. Mališka, kunigai P. Gaida‑Gaidamavičius, J. Danauskas, J. Dėdinas, K. Širvaitis, K. Brazaitis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę universitete pagal Erasmus programą studijuoja studentų iš Lietuvos; 2002–2003 čia rengtos lietuvių kalbos studijos. Vytauto Didžiojo universitetas su Leuveno katalikiškuoju universitetu vykdo 18 mėnesių trukmės verslo administravimo studijas Baltijos vadybos institute.

393