Gumiliov Lev (Levas Gumiliòvas) 1912 10 01Carskoje Selo 1992 06 15Sankt Peterburgas, rusų istorikas, etnologas, geopolitikas, filosofas. A. Achmatovos ir N. Gumiliovo sūnus. Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas (1991). Ist. m. dr. (1961). Sovietinės valdžios buvo persekiojamas, 1938–43 ir 1948–56 kalintas. 1946 eksternu baigė Leningrado universitetą. Nuo 1960 dėstė šio universiteto Istorijos fakultete. 1962–86 dirbo Geografijos mokslinių tyrimų institute prie Leningrado universiteto.
Žmonijos istorinę raidą analizavo gamtos procesų kontekste. Knygoje Etnogenezė ir Žemės biosfera (geografijos mokslų daktaro disertacija, 1974 apginta, bet nepatvirtinta Aukščiausios atestacinės komisijos, išspausdinta 1989) pateikė originalią istoriosofinę koncepciją. Istorinę raidą lemia ne visos žmonių civilizacijos nuolatinė pažanga, o kartkartėmis suaktyvėjantys diskretūs sociobiologiniai dariniai – etnosai. Etnosas suprantamas kaip kompleksiškas biologinis, socialinis, kultūrinis ir kartu energetinis fenomenas, susijęs su gyvosios medžiagos biochemine energija. Giminingų etnosų grupė sudaro superetnosą (sąvoka artima A. J. Toynbee’io lokaliajai civilizacijai). Etnoso aktyvumą lemiąs pasionarumo (paveldima organizmo savybė absorbuoti daugiau aplinkos energijos nei reikia gyvybei palaikyti) lygis. L. Gumiliovas išplėtojo eurazizmo geopolitines idėjas. Euraziją laikė superetnosu; bandė tiksliau nei kiti eurazistai apibrėžti jos ribas. Eurazijos vakarinė riba apytikriai esanti 1771 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinė siena, nes ji esą žymi klimatinę ribą tarp Europos ir Azijos. Dėl skirtingų klimato sąlygų susiklostę skirtingi ūkininkavimo būdai, politinės sistemos, tai paveikę tautų charakterį.
Svarbiausios knygos: Hunai (Chunnu 1960), Senovės tiurkai (Drevnie tiurki 1967), Senovės Rusia ir Didžioji Stepė (Drevniaja Rus′ i Velikaja Step′ 1989), Iš Rusios į Rusiją: Etninės istorijos apybraižos (Ot Rusi k Rossii: Očerki ėtničeskoj istorii 1992), Eurazijos ritmai: Epochos ir civilizacijos (Ritmy Evrazii: Ėpochi i civilizacii 1993).
R: L. Gumiljov Sočinenija v 15 tomach Moskva 1994. L: S. Lavrov Lev Gumiljov. Sud′ba i idei Moskva 2000.
894
2232