Kopelev Lev (Лев Копелев, Levas Kòpelevas) 1912 04 09Kijevas 1997 07 18Köln, rusų rašytojas, literatūrologas.
Išsilavinimas ir veikla
1938 baigė M. Thorezo pedagoginį užsienio kalbų institutą Maskvoje (germanistiką). Per SSRS–Vokietijos karą tarnavo kariuomenės propagandos skyriuje. 1945 NKVD areštuotas už protestus prieš sovietų kariuomenės antihumanišką elgesį su civiliais Vokietijos gyventojais. Kalėjo Marfino lageryje (prie Maskvos) su A. Solženicynu, tapo jo romano Pirmajame rate (išleistas 1969 Niujorke) vieno herojų prototipu. Vėliau žurnalo Novyj mir redaktoriui A. Tvardovskiui perdavė A. Solženicyno apysakos Viena Ivano Denisovičiaus diena rankraštį (išspausdinta 1962). 1956 reabilituotas. Dalyvavo disidentų judėjime, gynė žmogaus teises. Buvo pašalintas iš komunistų partijos ir SSRS rašytojų sąjungos, neteko darbo. 1980 su žmona disidente R. Orlova išvažiavo į Vokietijos Federacinę Respubliką.
Lev Kopelev
Grožinė kūryba
Svarbiausiose autobiografinėse knygose Mes gyvenome Maskvoje (My žili v Moskve, su R. Orlova, 1974), Saugoti amžinai (Chranit′ večno 1975), Ir sukūrė sau dievaitį… (I sotvoril sebe kumira… 1978), Numalšink mano liūdesį (Utoli moju pečal′ 1981), Apie tiesą ir pakantumą (O pravde i terpimosti 1982), Šventas daktaras Fiodoras Petrovičius (Svjatoj doktor Fedor Petrovič 1985, visos išleistos Vakarų Vokietijoje) vaizdavo dramatišką gyvenimą sovietinės sistemos sąlygomis.
Literatūrologijos veikalai
Parašė veikalų apie vokiečių rašytojus: Heinrich Mann (1957), Širdis visada kairėje (Serdce vsegda sleva 1960; apie H. Böllį, T. Manną, E. M. Remarque’ą ir kitus), Bertolt Brecht (1966), Poetas ateina nuo Reino (Dichter kam vom Rhein 1981, vokiečių kalba; apie H. Heine).
2771