Kulešov Lev (rus. Лев Кулешов; Levas Kulešòvas) 1899 01 13Tambov 1970 03 29Maskva, rusų kino režisierius, kino teoretikas, pedagogas. Menotyros dr. (1946). 1916–18 Maskvoje mokėsi tapybos, A. Chanžonkovo kino fabrike dirbo režisieriaus J. Bauerio filmų dailininku, padėjėju. 1919 Valstybinėje kino mokykloje Maskvoje įsteigė mokomąsias kino dirbtuves (nuo 1922 Kulešovo kolektyvas), joms vadovavo. Nuo 1924 dėstė Kinematografijos institute (iki 1930 veikė įvairiais pavadinimais) Maskvoje; profesorius (1939). Filmuose (Inžinieriaus Praito projektas / Projekt inžinera Praita 1918, Neįtikėtini misterio Vesto nuotykiai bolševikų šalyje / Neobyčiainyje prikliučenija mistera Vesta v strane bolševikov 1924, Mirties spindulys / Luč smerti 1925, Pagal įstatymą / Po zakonu 1926, pagal J. Londoną, Didysis guodėjas / Velikij utešitel 1933, pagal O. Henry) vienas pirmųjų nuosekliai naudojo specifines kino raiškos priemones (skirtingus planus ir rakursus, scenas skaidė montažu).
Lev Kulešov
L. Kulešovas iškėlė montažo reikšmę; viename svarbiausių eksperimentų (vadinamasis Kulešovo efektas) parodė, kad skirtingo turinio kadrų jungtis (aktoriaus I. Mozžuchino veido stambų planą sujungė su lėkštės, karsto ir žaidžiančio vaiko stambiais planais) sukuria naują prasmę, kurios suvokimas priklauso nuo žiūrovo. Filmuose ir teoriniuose veikaluose (Kino menas / Iskusstvo kino 1929, Kino režisūros praktika / Praktika kinorežissury 1935, Kino režisūros pagrindai / Osnovy kinorežissury 1941, Kadras ir montažas 1961, Kino režisūros abėcėlė / Azbuka kinorežissury 1969) nagrinėjo kino kalbą, kadro kompoziciją, filmavimo būdus, kinematografinės erdvės ir laiko, kino aktoriaus vaidybos ypatumus. L. Kulešovo montažo teorija padarė didelę įtaką kino meno ir kinotyros raidai.
R: Sobranie sočinenij v trjoch tomach Moskva 1987–89.
1706