Lopatin Lev (rus. Лев Лопатин; Levas Lopãtinas) 1855 06 13Maskva 1920 03 21Maskva, rusų filosofas ir psichologas. Personalizmo ir spiritualizmo atstovas. Dr. (1891).
Išsilavinimas ir veikla
1875–86 studijavo Maskvos universitete. Nuo 1881 dėstė Aukštuosiuose moterų kursuose Maskvoje. 1885–1920 dėstė Maskvos universitete; ekstraordinarinis (1892), ordinarinis profesorius (1897). Nuo 1894 žurnalo Voprosy filosofii i psichologii vienas redaktorių, 1905–18 – redaktorius (nuo 1889 parašė žurnale daugiau kaip 50 straipsnių). 1899–1920 Maskvos psichologų draugijos pirmininkas.
Idėjos
Pažiūroms turėjo įtakos R. Descartesʼas, G. W. Leibnizas, G. Berkeley, M.-F.-P. Maineʼas de Biranas, V. Solovjovas. Pagrindiniame veikale Teigiami filosofijos uždaviniai (Položitel′nye zadači filosofii 2 t. 1886–91) kritikavo empirinę pažinimo teoriją (empirizmas esą gali būti išplėtotas iki pažinimo negalimumo ir skepticizmo) ir įrodinėjo metafizikos, kaip ypatingo mokslo, būtinybę bei pateikė spiritualistinės metafizikos apmatus. Anot jo, pažinimo pagrindą gali suteikti tik spekuliatyvus mąstymas, tikėjimas be mąstymo negali būti pažinimo pagrindas. Teigė tikrovės dvasingumą, sielos nemirtingumą, valios laisvę, pasaulio dorovinę tvarką. Psichologijoje plėtojo savistabos metodą, teigė sąmonės kūrybiškumą ir vieningumą bei asmenybės tapatumą.
Lev Lopatin
Kiti veikalai
Kiti svarbesni veikalai: Valios laisvės klausimas (Vopros o svobode voli 1889), Senovės filosofijos istorija (Istorija drevnej filosofii 3 kn. 1896–1901; paskaitos, skaitytos Maskvos universitete), Mokslinė pasaulėžiūra ir filosofija (Naučnoe mirovozrenie i filosofija 1903), Neatidėliotini šiuolaikinės minties uždaviniai (Neotložnye zadači sovremennoj mysli 1917).