Pontriagin Lev (Лев Понтрягин, Levas Pontriãginas) 1908 09 03Maskva 1988 05 03Maskva, rusų matematikas. Būdamas 14 metų per nelaimingą atsitikimą neteko regėjimo.
Išsilavinimas ir veikla
1925–29 mokėsi Maskvos universitete, nuo 1930 dirbo jame; profesorius (1935). Nuo 1939 dar dirbo SSRS mokslų akademijos Matematikos institute. SSRS mokslų akademijos narys (1958).
Mokslinė veikla ir knygos
Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys – diferencialinių lygčių teorija, topologija, valdymo teorija, variacinis skaičiavimas ir algebra. Besimokydamas universitete tapo P. Aleksandrovo mokiniu ir jo skatinamas ėmė domėtis topologija. 1932 įrodė tam tikrų homologinių grupių dualumo sąryšį; sukūrė topologinio dualumo teoriją, t. p. lokaliai kompaktinių komutatyvių grupių charakterių teoriją. 1934 įrodė penktąją Hilberto problemą Abelio grupėms ir aprašė knygoje Topologinės grupės (1938). Nuo 1952 ėmė domėtis taikomojo pobūdžio darbais, plėtojo optimalaus valdymo teoriją. Svarbiausias indėlis – kontroliuojamos sistemos ir optimalaus valdymo tokiai sistemai sąvokų apibrėžimas. Įrodė būtinas optimalumo sąlygas (vadinamas Pontriagino maksimumo principas, optimaliojo valdymo teorija) ir aprašė knygoje Optimalių procesų matematinė teorija (su kitais, 1961). 1987 išleido autobiografiją.
Lev Pontriagin
Apdovanojimai
Lenino premija (1962), SSRS valstybinė premija (1975).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 4166.
1751