Leviatãnas, biblinė pabaisa – milžiniškas jūrų slibinas, Dievo priešininkas. Biblijoje Leviatanu (hebrajų kalba – besiranganti būtybė) vadinami įvairūs jūrų gyvūnai, daugiausia legendinės jūrų pabaisos, dar vadinamos krokodilais, drakonais, banginiais (Pr 1, 21, Rd 4, 3), t. p. daugiagalvė jūrų gyvatė ar pabaisa (Ps 74, 13–14), ar šiaip didelis jūrų gyvūnas, galbūt banginių rūšies (Ps 104, 26, Job 3, 8). Manoma, Leviatano vaizdinys kilo iš Artimųjų Rytų ankstyvųjų mitų, kuriuose pasakojama apie pirmykštį jūrų gyvūną, sukilusį prieš vieną dievybių, siekiančių pasaulyje įvesti tvarką, ir atspindi kitus Artimųjų Rytų mitus apie dievo kūrėjo ar pasaulio tvarkos nustatytojo kovą su pirminį chaosą atspindinčia būtybe. Kanaaniečių mitiniuose pasakojimuose (jų tekstų rasta Ras Šamre, Sirija; vietovė identifikuota kaip senovinis Ugarito miestas) vaizduojama, kad Baalas kovėsi su jūros pabaisomis, iš kurių viena buvo Lotanas. Jis įvardytas panašiai kaip Leviatanas Biblijoje – pirmykštis slibinas, sukta gyvatė (Iz 27, 1).
Leviatanas (dailininkas G. Doré, raižinys, 1865)
Viename babiloniečių mitologinių pasakojimų dievas Mardukas kovodamas su pirminį vandenyną ir chaosą reprezentuojančia būtybe Tiamat ją perskrodęs perpus ir iš jos kūno suformavęs pasaulį. Tell Asmare (Mesopotamija) rastas cilindras (apie 2360–2180 prieš Kristų) su įspaustu siužetu, vaizduojančiu dvi dievybes, puolančias septyngalvę gyvatę – slibiną. Apokrifinėje literatūroje (2 Ezd 6, 52, 2 Bar 29, 3–8) pasakojama, kad Leviatanas pasaulio pabaigoje išsilaisvins iš savo pančių ir bus galutinai sunaikintas.
565