levtai, viena Izraelio giminių. Tradiciškai kildinami iš Izraelio trečiojo patriarcho Jokūbo sūnaus Levio. Iš pastarojo giminės kilo Mozė ir jo brolis Aaronas, iš Aarono tradiciškai kildinama izraelitų kunigija. Remiantis šia tradicija izraelitų kunigija vadinama levitine, nors Biblijoje pateikiama liudijimų ir apie ne iš levitų kilusius asmenis, teisėjų (12–11 a. prieš Kristų) ir karalių (11–6 a. prieš Kristų) laikais einančius kulto tarnystę.
Biblijoje yra žinių apie hierarchijos levitinėje kunigystėje susiklostymą – iš Aarono save kildinusią kunigiją (kohenus), atliekančią pagrindinę Šventyklos tarnybą, vyr. kunigus, kildinusius save iš Dovydo ir Saliamono laikų vyriusiojo kunigo Cadoko, ir kohenams pavaldžius kitus levitus – kohenų padėjėjus (Sk 3, 1–39), jie Dievo tarnystei pašvenčiami vietoj izraelitų pirmagimių (Sk 3, 40–51). Levitų pareigos buvo paveldimos; pradėdavo tarnybą Šventykloje nuo 20–30 metų amžiaus ir ją eidavo iki mirties.
Vieningos tyrinėtojų nuomonės dėl levitų hierarchijos nėra. Kai kurie teigia, kad teisėjų ir karalių laikais levitų hierarchija dar nebuvo susiklosčiusi, jie dažnai atlikinėjo ir kulto pareigas, į kurias pretendavo ir kohenai. Levitų tarnystė buvo apribota tik 7 arba 6 a. prieš Kristų vykstant kulto centralizacijai Jeruzalės šventykloje, arba iki Babilonijos tremties 586 prieš Kristų, ar po jos – po 538 prieš Kristų. Pranašas Ezechielis Babilonijos tremtyje nurodė, kad Šventykloje negali tarnauti neapipjaustytieji, kurie vykdydavo pagalbines funkcijas, o vietoj jų paskiriami levitai, kurie Šventyklos hierarchijoje buvo pažeminti iki pagalbinio personalo, todėl, kad esą jie atlikinėję stabmeldiškus kultus. Susiklosčiusią hierarchiją istoriškai pagrįsti galima tik Antrosios šventyklos laikotarpiu (520–515 prieš Kristų–apie 70 po Kristaus), tada levitai buvo žemesnysis tarnautojų personalas. Jie padėdavo atlikti apsiplovimus, aukojimų ritualus, buvo giedotojai, iždininkai, Šventyklos kiemų ir kambarių prižiūrėtojai, ruošė indus aukojimo ritualams ir dirbdavo kitus pagalbinius darbus (1 Met 23–27).
565