Lėvuõ, upė Lietuvos šiaurėje, Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijoje; Mūšos dešinysis intakas. Ilgis 147,41 km, baseino plotas 1628,5 km2.
Išteka iš Lėvenaičio ežero Notigalės pelkės vakarinėje dalyje, 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka Vidurio Lietuvos žemuma pro Kupiškį, Pasvalį. Tėkmės kryptis įvairi: nuo ištakos iki Kupiškio–Pandėlio kelio teka į šiaurės vakarus, toliau – į pietvakarius, nuo Palėvenės į vakarus Žaliosios girios pakraščiu, o nuo Sanžilės kanalo šiaurinio galo suka į šiaurę. Įteka į Mūšą 50 km nuo jos susiliejimo su Nemunėliu, 2 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio.
Didžiausi intakai: Narštupys, Mituva, Kupa, Suosa, Viešinta, Amata, Žąsa (kairieji), Šiekštė, Marnaka, Žambas, Įstras, Svalia (dešinieji). Vaga nuo ištakos iki Naniškių reguliuota, tiesi, 5–6 m pločio, nuo Naniškių iki Kupiškio patvenkta (Kupiškio tvenkinys). Nereguliuota vaga vingiuota, plotis 16–35 m, gylis 0,7–3,1 metro. Vidutinis nuolydis 0,52 m/km. Srovės greitis 0,2–0,3 m/s. Vandens debitas: ties Kupiškiu vidutinis 1,79 m3/s, maksimalus 92,0 m3/s, ties Pasvaliu vidutinis 6,50 m3/s, maksimalus 274 m3/s. Žemiau Bernatonių Lėvens vandens debitas perpus sumažėja: Sanžilės kanalu iš Lėvens į Nevėžį nuteka vidutiniškai 3,29 m3/s. Vidutinis daugiametis debitas žiotyse 8,26 m3/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: vidutinė 1,6, didžiausia 3,7 metro. Veikia vandens matavimo stotys Kupiškyje (110 km nuo žiočių; atidaryta 2005), Bernatoniuose (47,2 km; 1930); 1929–2000 veikė Kupiškyje, 1930–2001 Pasvalyje.
Lėvuo ties Pasvaliu
Raiškus fliuvioglacialinis slėnis tarp Kupiškio ir Kunčių – Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, jame yra Stirniškių atodanga (geologinis gamtos paveldo objektas ir paminklas).
Lėvuo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje
1039