Leżajsk (Lèžaiskas), miestas Lenkijos pietryčiuose, Pakarpatės vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Rzeszówo; apskrities centras.
13 164 gyventojai (2021). Leżajskas įsikūręs prie Jagodos upės (Sano intakas). Maisto (alaus, tabako, vaisių ir daržovių perdirbimo) pramonė, mašinų, plieno konstrukcijų, plastikų, baldų gamyba. Dailieji amatai. Turizmas. Katalikų ir chasidų piligrimystė. Bernardinų provincijos muziejus (bernardinų vienuolyne). Tarptautinis vargonų ir kamerinės muzikos festivalis.
Architektūra
Barokinė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (iki 1616, rekonstruota apytiksliai 18 a. viduryje). Ankstyvojo baroko bernardinų vienuolyno ansamblis su gynybiniais įtvirtinimais: vėlyvojo renesanso ir baroko bruožų Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (1628, vėlyvojo baroko interjero polichromija, dailininkas S. Stroińskis, 1758, barokiniai vargonai, meistras J. Głowińskis, 1693, Švč. Mergelės Marijos koplyčios altoriuje esantis barokinis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas laikomas stebuklingu), vienuolyno pastatas (1637; dabar dalis vienuolyno – muziejus), gynybinė siena su bokštais (17 a. pirma pusė). Klasicistiniai rūmai (1819).
Istorija
Minimas nuo 1354. Miesto teisės nuo 1397. 16–17 a. amatų ir prekybos centras. Ne kartą nusiaubtas totorių (1498, 1500, 1503, 1509, 1519, 1524), 1524 perkeltas į saugesnę vietą (apie 5 km į pietvakarius). 16 a. susidarė gausi žydų bendruomenė, nuo 18 a. Leżajskas – chasidizmo centras (čia gyveno ir palaidotas cadikas Elimelechas). Nuo 16 a. pabaigos Švč. Mergelės Marijos kulto vieta, iki šiol pritraukianti daug maldininkų. 1656 prie Leżajsko S. Czarneckio vadovaujama Lenkijos kariuomenė įveikė švedus. 17–18 a. dėl karų ir gaisrų Leżajsko plėtra sulėtėjo. 1772–1918 Leżajskas priklausė Austrijai. Nukentėjo per I pasaulinį karą. 1956–75 ir nuo 1999 Leżajskas – apskrities centras.
2271
-Lezajsk