lezginai

lezgnai (lezgijar), Šiaurės Kaukazo tauta. Dauguma lezginų gyvena Dagestane (daugiau kaip 200 000), t. p. kitoje Rusijos Federacijai priklausančioje teritorijoje (daugiau kaip 50 000), Azerbaidžane (daugiau kaip 170 000), Kazachijoje (apie 14 000), Turkmėnijoje (apie 10 000). Iš viso 20 a. pabaigoje buvo apie 470 000 žmonių. Kaba lezginų kalba, t. p. paplitusios rusų, azerbaidžaniečių kalbos. Tikintieji – musulmonai sunitai, yra šiitų. Tradiciniai verslai – ariamoji žemdirbystė (kviečiai, rugiai, miežiai, soros, ankštiniai, kukurūzai, ryžiai) ir gyvulininkystė (daugiausia avys, t. p. ožkos, galvijai). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje buvo įprasta vykti uždarbiauti (sezoniniams darbams pas žemdirbius, Azerbaidžano naftos verslovėse). Tradiciniai amatai – verpimas, audimas, veltinio vėlimas, kilimų, juvelyrinių dirbinių gamyba, kalvystė, ginklakalystė. Gausus folkloras (herojinis epas, sakmės, dainos, šokiai). Lezginai – senieji Dagestano gyventojai. 19 a. pradžioje lezginų gyvenama teritorija prijungta prie Rusijos imperijos. Socialinės organizacijos pagrindas – kaimo bendruomenė (džamatas). Vyrauja mažoji šeima, iki 20 a. buvo išplitusios didžiosios šeimos ir patronimijos.