lezgnų kalbà, viena kaukaziečių kalbų. Priklauso nachų ir dagestaniečių, arba šiaurės rytų kaukaziečių, kalbų šeimos dagestaniečių kalbų pogrupiui (su kitomis 9 šio pogrupio kalbomis sudaro lezginų kalbų grupę).
Paplitimas
Daugiausia vartojama Dagestano pietinėje (2010 surašymo duomenimis kalbančiųjų buvo apie 402 000) ir Azerbaidžano šiaurinėje (apie 193 000; 2017) dalyje. Dagestano (Rusijos Federacija) viena valstybinių kalbų (kartu su rusų, avarų, darginų, lakų, nogajų ir kitomis kalbomis). Dar vartojama Sakartvele, Kazachijoje, Turkijoje, kai kuriose Europos šalyse. Iš viso kalbančiųjų apie 450 000.
Gramatikos ypatybės
Skiriamos Kurako, Giundėjaus, Achtinsko ir kitos tarmių grupės. Bendrinė rašomoji kalba susiformavo 19 a. Giundėjaus tarmės pagrindu. Lezginų kalba turi daug priebalsių, daiktavardžio 18 linksnių, 2 skaičius, veiksmažodžio keliolika laikų ir 7 nuosakas. Būdingas ergatyvinis sakinio modelis.
Raštas
Iki 1928 vartotas arabų, 1928–38 – lotyniškasis raštas, 1938 jį pakeitė modifikuota kirilika.