lezginų kalbos

lezgnų kabos, nachų ir dagestaniečių, arba šiaurės rytų kaukaziečių, kalbų šeimos dagestaniečių pogrupio kalbų grupė. Priklauso 10 kalbų: lezginų, tabasaranų, agulų, rutulų, cachūrų, arčų, arba arčinų, kryzų, buduchų, chinalugų, udų, arba udinų.

Paplitimas

Dauguma vartojamos Dagestano pietinėje ir Azerbaidžano šiaurinėje dalyje (2010 surašymo duomenimis, kalbančiųjų iš viso buvo 633 610). Svarbiausia yra lezginų kalba, Dagestano viena valstybinių kalbų (kitos oficialaus statuso neturi). Tabasaranų kalba (daugiausia vartojama Dagestane) yra apie 90 000, agulų, cachūrų, rutulų – po 20 000, udų – apie 9000, kryzų – apie 6000, buduchų – apie 2000, chinalugų – apie 1500, arčinų – apie 1000 kalbančiųjų (2002; buduchų, chinalugų, kryzų vartojamos tik Azerbaidžane).

Gramatikos ypatybės

Lezginų kalboms būdinga ergatyvinis sakinio modelis, daugumai (išskyrus lezginų kalbą) – nominalinių klasių sistema, visoms – sudėtingos linksnių sistemos (18 ar daugiau linksnių). Gausu skolinių iš arabų, persų, tiurkų, rusų kalbų. Lezginų kalbos pradėtos tyrinėti 19 a. antroje pusėje.

Raštas

Raštą, be lezginų kalbos, dar turi tabasaranų kalba (nuo 1931 – lotyniškieji rašmenys, nuo 1938 vartojama modifikuota kirilika); kai kurioms lezginų kalboms 20 a. 2 dešimtmečio pabaigoje buvo pradėti kurti rašto variantai (darbas atnaujintas 20 a. paskutiniame dešimtmetyje). Naujasis Testamentas išverstas 2018.

481