liãnos, sumedėję augalai ilgais laibais stiebais, kurie laikosi vertikaliai remdamiesi į kitus augalus, uolas, statinius ar kitokias atramas. Lianų stiebai būna įvairaus ilgio. Ilgiausius išaugina rotanginis kaliamas – iki 300 m.
milžiniškos lianos Brazilijos miškuose
Pagal tvirtinimosi prie atramos būdą lianos skirstomos į laipiojančiąsias ir vijoklines. Laipiojančiosios lianos prie atramos prisitvirtina ūseliais (vynmedis), siurbtukais (vynvytis), dygliais (kaliamas), šaknimis (gebenė). Vijoklinės lianos apie atramą apsivynioja stiebu (smaugikas). Daugumos lianų stiebai sparčiai ilgėja, bet lėtai storėja. Indų kūleliai vieni nuo kitų atskirti parenchimos, todėl lianų stiebai lankstūs ir tvirti. Daugiausia lianų auga drėgnuosiuose atogrąžų miškuose (apie 2000 rūšių), mažiau paatogrąžiuose, nedaug vidutinio klimato regionuose. Lietuvoje savaime paplitusi vienos rūšies liana – gebenė lipikė. Nemažai auginama dekoratyviniuose želdynuose (raganė, smaugikas, vynvytis), soduose (vynmedis, aktinidija, citrinvytis). Penkiaskiautis vynvytis ir apskritalapis sausmedis yra natūralizavęsi ir plinta savaime. Kartais prie lianų priskiriami ir vijoklinius stiebus turintys žoliniai augalai.
-liana
849