liáudies architektūrà, liaudies meno šaka – savamokslių vietinių meistrų statomos gyvenvietės, gyvenamieji, ūkiniai, gamybiniai, sakraliniai, visuomeniniai pastatai, smulkiosios architektūros statiniai, jų kompleksai. Kuriama be išankstinių projektų, skiriama gyventojų ir bendruomenės poreikiams (buitiniams, estetiniams, religiniams). Liaudies architektūros formas, konstrukcijas ir meninę raišką lemia vietinė statybos tradicija (medžiagos, darbo įrankiai, statybos technikos), gamtinės sąlygos. Nuo klimato daugiausia priklauso stogų formos: kritulių gausiuose regionuose jie smailėjantys keliašlaiščiai, svogūno formos, saulėtuose – plokšti. Didelę įtaką turi ir socialinės sąlygos (daugiausia statinių funkcinei įvairovei, formų sudėtingumui), kūrėjo meistriškumas, tuo metu vyraujantys profesionaliosios architektūros stiliai. Liaudies architektūrai būdinga paprastos formos, aiškus planas, funkcinis tikslingumas, išorinių formų tektonika. Statoma iš tam regionui būdingų medžiagų (dažniausiai medžio, molio, plytų, akmens), dekoruojama tradicine drožyba, skulptūra, tapyba.
Labiausiai paplitęs liaudies architektūros statinių tipas – gyvenamieji namai. Klajoklių tautų pastatai (palapinės, žeminės) yra laikino pobūdžio, nesudėtingo plano, sėsliųjų tautų pastatams būdinga tvirtos konstrukcijos, sudėtingesni planai ir formos. Miškingose vietose vyrauja mediniai rąstinės arba karkasinės konstrukcijos pastatai, kraštuose, kur gausu akmenų ir klinties – masyvūs mūriniai pastatai, molingose vietose – iš molio drėbti namai. Šiltų kraštų pastatai lengvos karkasinės konstrukcijos, kai kada statomi ant stulpų. Vakarų Europai būdinga 1–2 aukštų fachverkiniai pastatai. Unikalūs akmeniniai namai su kūginiais akmens plytelių stogais statyti Apulijos regione Italijoje. Savitos yra Rytų Europos ir Skandinavijos šalių medinės bažnyčios. Afrikos tautos stato įvairaus plano statinius, apsaugai nuo saulės kaitros juos dengia žemašlaičiais stogais. Azijos tautų (kinų, japonų) pastatams būdingi lankstyti ir laiptuoti stogai, Šiaurės Amerikos indėnų, arabų – kūginės stogo formos.