liáudies medicinà, tradcinė medicinà, alternatyvióji medicinà, per ilgą laiką žmonių patyrimu sukauptos žinios, būdai ir priemonės sveikatai saugoti, vengti ligų, jas pažinti ir gydyti.
Liaudies medicina atsirado dar gentinėje bendruomenėje. Ilgalaikiu patyrimu buvo surastos ir atrinktos racionaliausios priemonės ligoms, būklėms, negalavimams gydyti. Išmokta atstatyti lūžusius, išnirusius kaulus, įgyta gimdymo pagalbos, naujagimio priežiūros ir kitų žinių. Empiriškai formavosi žinios apie racionalią mitybą, paros režimą, optimalias aplinkos sąlygas, klimato įtaką žmogaus sveikatai, gyv. būsto statybą. Higienos žinių turėjo daugelis, o ligų pažinimo, gydymo būdus žinojo tik pavieniai žmonės – liaudies gydytojai. Visa tai buvo perduodama iš kartos į kartą dažniausiai žodiniu būdu. Išlikę ir rašytinių šaltinių (pvz., Babilono kodekse rašoma, kad septintą dieną nedirbama, indų Vedose, žydų Talmude, kinų, Tibeto liaudies medicinos šaltiniuose – apie kūno, dvasios, mitybos higieną, klimato įtaką žmogaus sveikatai).
liaudies medicinoje naudojamos įvairios augalinės, gyvūninės ir mineralinės medžiagos
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, liaudies gydytojas – žmogus, kuris, savo bendruomenės nuomone, žino medicinos pagalbos būdus, turi būdingą žinių ir tikėjimų sampratą apie fizinę ir socialinę gerovę, ligų ir negalavimų priežastis. Liaudies medicina neatsiejama nuo tam tikros bendruomenės socialinės ir ekonominės santvarkos, yra jos kultūros dalis. Liaudies medicinai būdingas platus visuot. požiūris į reiškinių priežastis, pabrėžiama, kad negalavimas ar liga yra žmogaus ir jį supančios aplinkos pusiausvyros sutrikimo padarinys. Liaudies medicina nėra vien tik ligų gydymas vaistažolėmis ir užkalbėjimais, ji apima visas žmogaus gyvenimo ir veiklos sritis.
Įvairių tautų liaudies medicinos sistemose ligoms pažinti ir gydyti taikomi būdai išliko ir šiuolaikinėje medicinoje: anamnezės rinkimas, priežasčių išaiškinimas, diagnozės nustatymas, tinkamo gydymo paskyrimas, ligos eigos stebėjimas, reabilitacijos priemonės. Liaudies medicinoje yra beveik visų medicinos sričių (anatomijos, fiziologijos, chirurgijos, traumatologijos, vidaus, vaikų ligų, akušerijos, onkologijos, akių, psichikos ligų, genetikos ir kitų) žinių, t. p. kitų mokslų (botanikos, farmakognozijos, zoologijos, astronomijos, kosminės medicinos) pradmenų. Naudojamos įvairios augalinės, gyvūninės ir mineralinės medžiagos, taikomi chirurginiai gydymo būdai (prapjovimas, lūžių, išnirimų gydymas ir kita), režimas, dieta, fizioterapijos priemonės, masažas, gydymas įtaiga, burtais, užkalbėjimais ir kita. Dažniausiai buvo naudojama ne viena, bet kelios priemonės.
liaudies medicinoje naudojamos įvairios augalinės, gyvūninės ir mineralinės medžiagos
Liaudies medicinos priemonės ir metodai (pagal 1977 Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas) suskirstyti į 3 grupes. Pirmajai grupei priklauso metodai, kurie turi įrodytą vertę ir jų taikymą reikia skatinti pasaulinės medicinos ištekliams gausinti. Iš liaudies medicinos į oficialią mokslinę mediciną yra perėję daugelis higienos, deontologijos principų, gydymas vaistažolėmis, medumi, fizioterapijos priemonėmis, masažu, kai kurios chirurginės operacijos. Jau yra pripažintos racionaliomis ir naudojamos senosios indų, kinų ir Tibeto liaudies medicinos sistemos – ajurveda, sidha, unani, joga, akupunktūra ir kitos. Antrajai grupei priklauso sistemos ir metodai, kurie dar abejotini; juos reikia moksliškai tyrinėti, patvirtinti, ar jie racionalūs – parapsichologija, astrologija, kosmologija, užkalbėjimai, meditacija, hipnozė ir kiti. Labiausiai tyrinėjami ir skatinami metodai, padedantys išspręsti problemas, kurių šiuolaikinė mokslinė medicina nepajėgia išspręsti, pvz., ligų, susijusių su persivalgymu ir hipodinamija, vėžio, alkoholizmo, narkomanijos ir kitų gydymą. Trečiajai grupei priskirtini metodai, kurie žmogui pavojingi ir žalingi.
Liaudies medicinos metodai atskirtini ir nuo vadinamosios namų medicinos, kuri ypač paplito 19 a. pabaigoje ir 20 a., kai žmonės ėmė gydytis patys. Europos šalyse 20 a. liaudies medicinos jau beveik nebuvo, kitose – Indijoje, Kinijoje, Šri Lankoje – ji glaudžiai susijusi su moksline medicina, yra tyrinėjama, liaudies medicinos metodai naudojami diagnostikai ir gydymui. Daugelyje Azijos, Afrikos, Okeanijos ir Lotynų Amerikos šalių liaudies medicina dar yra sveikatos apsaugos sistemos pagrindas. Liaudies gydytojai ten priima gimdymus, padeda tėvams planuoti šeimą, auginti sveikus vaikus, gydo įvairias ligas, jais gyventojai pasitiki. 21 a. pradžioje ir Europos šalyse vėl imami plačiau taikyti liaudies medicinos gydymo būdai. Dar lietuvių liaudies medicina.
733