Liaudies seimas

Liaudies seimo rinkimų plakatas, kuriame nebalsuojantys arba raginantys kitus nebalsuoti vadinami liaudies priešais

Liáudies semas, Lietuvos marionetinė sovietinė vadinamosios aukščiausiosios valstybinės valdžios institucija.

Veikė 1940 07 21–08 25 pagal Lietuvos Respubliką okupavusios (1940 06 15) SSRS vadovybės parengtą politinį scenarijų. Liaudies seimo rinkimai buvo organizuojami remiantis vadinamosios Liaudies vyriausybės 1940 07 05 paskelbtu Seimo rinkimų įstatymu. Seimo rinkimų organizavimą ir nutarimų priėmimą kontroliavo SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Lietuvai V. Dekanozovas, vėliau – SSRS nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras N. Pozdniakovas. Kandidatų į Seimą sąrašą sudarė Lietuvos darbo liaudies sąjungos vardu veikianti Lietuvos komunistų partija.

Liaudies seimo rinkimų plakatas, kuriame nebalsuojantys arba raginantys kitus nebalsuoti vadinami liaudies priešais

Rinkimų kampanija ir Liaudies seimo rinkimai vyko pagal Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymą ir SSRS rinkimų pavyzdį; rinkėjai neturėjo pasirinkimo galimybės – į 79 vietas buvo pasiūlyti 79 kandidatai. Vadinamosios Lietuvos darbo liaudies sąjungos rinkimų programoje buvo nerealių pažadų, numatyta stiprinti draugystę su Sovietų Sąjunga. Lietuvos komunistų partija ir Liaudies vyriausybė slėpė nuo rinkėjų ketinimus paskelbti Lietuvoje sovietinę valdžią ir parengti Sovietų Sąjungai teisines prielaidas aneksuoti Lietuvą.

Rinkimų kampanijos metu imtasi represijų: 1940 07 11–12 suimta apie 250 partijų, visuomeninių organizacijų veikėjų, buvusių valstybės pareigūnų, karininkų ir kitų, 07 17 su šeimomis į SSRS ištremti (1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui – įkalinti) buvęs ministras pirmininkas A. Merkys ir buvęs užsienio reikalų ministras J. Urbšys. 1940 07 14–15 įvykusių Liaudies seimo rinkimų rezultatai buvo suklastoti: nebuvo rinkėjų sąrašų, viešai nebuvo paskelbta, kiek balsų gavo kandidatai (išlikusiais duomenimis, apie pusę jų gavo mažiau kaip 50 % balsų). Į balsavusių rinkėjų pasus buvo dedami antspaudai, kad būtų aišku, kas dalyvavo balsavime. Oficialiais duomenimis, Seimo rinkimuose dalyvavo 95,1 % visų turinčių teisę balsuoti, už iškeltus kandidatus balsavo 99,19 % rinkėjų. Po rinkimų komunistų organizuojamuose mitinguose imta reikalauti, kad Seimas Lietuvoje paskelbtų sovietinę valdžią ir prijungtų Lietuvą prie SSRS.

Pažeisdamas 1938 Lietuvos Respublikos konstituciją Liaudies seimas pasiskelbė suvereniu tautos valios reiškėju. 1940 07 21 Seimas priėmė Lietuvos komunistų partijos iniciatyva į sesijos dienotvarkę įtrauktas deklaracijas dėl valstybinės santvarkos (paskelbta Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, Lietuvos SSR) ir dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, 07 22 paskelbė žemę visos tautos, t. y. valstybės nuosavybe, 07 23 priėmė bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo deklaraciją, išrinko Konstitucijos projekto rengimo komisiją ir Įgaliotąją komisiją, kuri turėjo SSRS Aukščiausiajai Tarybai perduoti Seimo deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą. Šie Seimo aktai priimti pažeidžiant elementarias parlamento darbo procedūras: balsavusiųjų už rankos pakėlimu balsai nebuvo skaičiuojami, paskelbta, kad balsavusiųjų prieš nėra, su Seimo atstovais salėje sėdėjo pašalinių žmonių.

1940 08 01 į Maskvą atvykusios Liaudies seimo delegacijos paradinis sutikimas

SSRS smurtu padiktuoti Liaudies seimo aktai suklastojo Lietuvos žmonių valią ir panaikino Lietuvos valstybingumą. 1940 08 03 Lietuvos aneksiją neva teisiškai įformino SSRS Aukščiausioji Taryba – Lietuva buvo paskelbta Sovietų Sąjungos sąjungine respublika. Lietuvoje formaliai įsigaliojo SSRS pilietybė. 1940 08 25 Seimas priėmė SSRS konstitucijos (1936) pagrindu parengtą LSSR konstituciją, pasivadino LSSR Aukščiausiąja Taryba, prezidento instituciją pakeitė tos tarybos prezidiumu (pirmininku tapo J. Paleckis) ir Liaudies vyriausybę pertvarkė į Liaudies komisarų tarybą (pirmininku buvo paskirtas M. Gedvilas).

2769