liáudies teisjas, 1918–91 SSRS (iki 1922 Sovietų Rusijos) rajono, miesto, nesuskirstyto rajonais, ar miesto rajono liaudies teismo teisėjas. Buvo formaliai renkamas rajono (miesto) gyventojų visuotiniu slaptu balsavimu 5 (iki 1958 – 3) metams iš piliečių, turinčių rinkimų teisę ir sulaukusių 25 metų. Rajone (mieste) būdavo keli liaudies teisėjai, liaudies deputatų taryba vieną jų paskirdavo liaudies teismo pirmininku. Į visų teismų, nagrinėjančių pirmosios instancijos baudžiamąsias ir civilines bylas, posėdžio sudėtį įeidavo liaudies teisėjas ir 2 liaudies tarėjai, pirmininkaudavo liaudies teisėjas. Jis vienasmeniškai nagrinėdavo bylas dėl administracinių pažeidimų, priimdavo nutarimus iškelti bylas pagal skundus ir pareiškimus. Liaudies teisėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nušalinti nuo pareigų ar suimti liaudies teisėją buvo galima tik su sąjunginės respublikos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sutikimu.
Lietuvoje SSRS okupacijos metais liaudies teisėjai buvo formaliai renkami (paskutinį kartą 1987) rajono (miesto) gyventojų slaptu balsavimu 5 (iki 1958 – 3) metams.
2271