Liaudies vienybė

Liáudies vienýbė (Unidad popular), Čilės politinių partijų blokas, veikęs 1969–73. Sudarytas socialistų ir komunistų iniciatyva. Be jų, į bloką įėjo dar 4 kairiosios partijos: Vieningojo liaudies veikimo judėjimas, Nepriklausomasis liaudies veikimas, Socialdemokratų partija (visos susikūrė 1966–69), Radikalų partija (įkurta 1883). 1971 prie Liaudies vienybės prisijungė Kairioji krikščionių judėjimo partija ir Kairioji radikalų partija (1972 ji iš bloko pasitraukė). 1970 Liaudies vienybės kandidatas socialistas S. Allende Gossensas buvo išrinktas Čilės prezidentu. Jo sudaryta Liaudies vienybės vyriausybė ėmėsi radikalių socialinių ir ekonominių reformų (nacionalizavo gamtos išteklius, dideles pramonės ir prekybos įmones), pradėjo agrarinę reformą (dalį latifundijų žemių išdalijo valstiečiams ir kitiems), pertvarkė švietimo sistemą. Po kurio laiko smuko gamyba, kilo turtingųjų ir dalies viduriniojo sluoksnių gyventojų nepasitenkinimas; tai (ir Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija) sudarė prielaidas 1973 09 11 kariniam perversmui, kuriam vadovavo A. Pinochetas Ugarte. Po perversmo Liaudies vienybės partijos buvo uždraustos (veikė nelegaliai), prasidėjo susidorojimas su opozicija ir teroras.