liáukiniai audinia, išskyras (sekretus ir ekskretus) gaminantys augalų audiniai, rečiau nedidelės jų grupės arba pavienės ląstelės.
Skiriami vidaus ir išorinės sekrecijos liaukiniai audiniai. Vidaus sekrecijos liaukinių audinių išskyros kaupiasi specialiose augalo talpyklose, didelėse parenchiminėse ląstelėse – idioblastuose, arba juda specialiais indais (pientakiais, sakotakiais, gleivėtakiais). Indai susideda iš ertmių ir jas supančių plokščių epitelinių ląstelių. Talpyklos susidaro prasiskyrus kitoms audinių ląstelėms (šizogeninės talpyklos) arba ištirpus gretimų ląstelių sienelėms (lizigeninės talpyklos). Vidaus sekrecijos liaukiniai audiniai būna šaknyse, stiebuose, lapuose, žievėje, vaisių odelėje, rečiau vainiklapiuose. Jie išskiria eterinius aliejus, gleives, lipus, pieniškas sultis, sakus. Į išorę išskyros patenka tik per sužalotus augalo audinius, pvz., iš sužalotų pušų kamieno sakotakių ima tekėti sakai. Išorinės sekrecijos liaukiniai audiniai dažniausiai sudaryti iš nedidelių ląstelių grupių ir būna augalų įvairiose vietose, daugiausia žieduose, ant pumpurų žvynų, lapkočių, lapalakščių ir stiebų paviršiuje.
saulašarės lapo plaukeliai su liaukomis
Labiausiai paplitę išorinės sekrecijos liaukiniai audiniai yra nektarinės, išskiriančios nektarą. Jos t. p. išskiria eterinius aliejus, dervas, lipus, vabzdžiaėdžių augalų liaukiniai audiniai (pvz., saulašarių lapų liaukos) – virškinimo fermentų ir gleivių mišinį.
849