Libãno kis
Bendroji ūkio apžvalga
Iki 20 a. 8 dešimtmečio Libanas buvo vienas didžiausių finansų, prekybos ir turizmo centrų Artimuosiuose Rytuose. Pilietinis karas (1975–1991) ir gretimų valstybių (Izraelio, Sirijos) karinės intervencijos lėmė ūkio destabilizaciją ir ekonomikos smukimą (1980–1989 BVP kasmet sumažėdavo apie 20 %). Nuo 9 dešimtmečio, padedant Pasaulio bankui ir Arabų lygai, prasidėjo Libano ekonomikos augimas (1990–2005 BVP kasmet padidėdavo 6 %), bet dėl Izraelio–Libano karinio konflikto 2006 ji vėl smuko. Ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų ir administravimo sfera (daugiausia prekyba, finansai ir turizmas).
2005 Libano BVP sudarė 22,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 24,4 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 6033 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 6681 JAV doleris). 2002 užsienio skola buvo 39,8 mlrd. JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Libano BVP sudarė 18,077 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 72,370 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 2670 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 10 691 JAV dolerių). 2023 02 infliacija siekė 190 %.
https://s.vle.lt/diagramos/341.html
Pramonė
Nedideliais kiekiais gaunama klintis, gipsas, druska. Elektros energiją gamina šiluminės elektrinės (91 %) ir hidroelektrinės (9 %). Bendra elektrinių galia apie 2,2 gigavato. 2002 pagaminta 9,11 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Naftos perdirbimas – Tripolyje ir Saidoje (naftotiekis iš Saudo Arabijos), spalvotoji metalurgija – Beirute, juodoji – Džubajuje. Daug maisto (vyno, aliejaus, tabako, malimo, cukraus), plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų (cemento), tekstilės, chemijos (dirbtinių trąšų, farmacijos), siuvimo, medienos apdirbimo ir baldų pramonės įmonių. Didelę reikšmę turi dailieji amatai (ypač juvelyrika). Libano pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukciniame ūkyje dirba 3 % dirbančiųjų. Ariamoji žemė užima apie 21 % Libano teritorijos. Didžiausia dalis žemės ūkio naudmenų priklauso stambiems žemvaldžiams; dažniausia žemės naudojimo forma – nuoma. Žemės ūkio svarbiausi rajonai – Bekaa slėnis, Viduržemio jūros pakrantė ir Libano kalnų vakariniai šlaitai.
Tradicinė ūkio šaka – sodininkystė; auginama alyvmedžiai, citrusiniai augalai, vynmedžiai, vilnamedžiai (Bekaa slėnyje), taip pat obelys, abrikosai, daržovės (pomidorai, agurkai, svogūnai, baklažanai), bulvės, kviečiai, miežiai. Libano pietuose auginama skiautėtalapiai fikusai ir tabakai, pakrantėje – bananai. Nelegaliai auginamos aguonos ir indinės kanapės (narkotikų gamybai). Libano augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Veisiama daugiausia avys, ožkos ir naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Žvejyba menka; 2002 pagauta 4700 tonų žuvų, 60 tonų vėžiagyvių. Kertamas miškas (2003 paruošta 89 000 m3 pjautinės medienos).
2
3
4
Turizmas
Iki pilietinio karo Libanas buvo svarbus turizmo centras, kasmet atvykdavo apie 2 mln. užsienio turistų. 1974 pajamos iš turizmo sudarė apie 20 % visų pajamų. Per pilietinį karą turistų labai sumažėjo, 1980 Libaną aplankė 136 000 užsienio turistų. 1999 UNESCO paskelbė Beirutą Arabų pasaulio kultūros sostine, 2002 Libaną aplankė 956 470 užsienio turistų (be Sirijos), pajamos iš turizmo sudarė 956 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Saudo Arabijos (14 % visų užsienio turistų, 2001), Jordanijos (9 %), Prancūzijos (8 %), Irano (6 %), Kuveito (6 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (6 %).
Tripolis
Turistų lankomiausios vietos – senovės finikiečių miestai (Tyras, Sidonas, Biblas, Tripolis, Baalbekas) ir vaizdingi paplūdimiai.
Transportas
Per Izraelio–Libano karą 2006 labai nukentėjo šalies infrastruktūra, apgadinti svarbiausi keliai, tiltai, oro uostai (Libanas patyrė apie 15 mlrd. JAV dolerių nuostolių). Automobilių kelių yra 7300 km (21 a. pradžioje); iš jų su kieta danga 6198 kilometrai. Išilgai pakrantės į šiaurę eina Beiruto–Tripolio, į pietus – Beiruto–Saidos, iš vakarų į rytus – Beiruto–Damasko (Sirija) plentai. 2003 buvo įregistruoti 79 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 193 300 bruto tonų. Jūrų didžiausi uostai – Beirutas (krovinių apyvarta 4,8 mln. tonų; 2003), Tripolis, Džunija. Beiruto tarptautinis oro uostas. 2004 naftotiekių buvo 209 kilometrai.
Bankai
Centrinis bankas – Libano bankas (Banque du Liban, įkurtas 1964 iš Sirijos ir Libano banko, būstinė Beirute). 2007 veikė daugiau kaip 50 universaliųjų komercinių, 10 investicinių bankų, 10 užsienio bankų skyrių ir 16 užsienio bankų atstovybių. 2006 bankų sektoriaus veiklą sutrikdė Libano ir Izraelio karinis konfliktas, prasidėjo kapitalo išvežimas iš šalies. Libano piniginis vienetas – Libano svaras (dar vadinamas Libano livru), lygus 100 piastrų arba 1000 miljemų, įvestas 1948 vietoj Sirijos ir Libano svaro. Beiruto vertybinių popierių birža (įkurta 1995).
Užsienio prekyba
Libano užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2004 eksportuota prekių už 1,78 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 8,16 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama juvelyriniai dirbiniai, perlai, mašinos ir elektros prietaisai, cementas, chemijos, tekstilės pramonės gaminiai, metalas ir jo gaminiai, plataus vartojimo prekės, drabužiai, maisto produktai. Importuojama daugiausia naftos produktai, mineralinės medžiagos, elektros prietaisai, transporto priemonės (automobiliai, sunkvežimiai), metalas ir jo gaminiai, tekstilės, maisto pramonės gaminiai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2018 Lietuva eksportavo į Libaną prekių už 4,528 mln. eurų, importavo iš Libano prekių už 0,102 mln eurų.
Libano BVP struktūra (2003)
2271
-Libano pramonė; -Libano žemės ūkis; -turizmas Libane; -Libano transportas; -Libano bankai; -Libano užsienio prekyba