liberalióji teològija, protestantų teologijos kryptis. Susiklostė 18 a. pabaigoje. Remiasi istoriniu kritiniu Biblijos teksto ir krikščionių tikėjimo tiesų vertinimu. Pasak liberaliosios teologijos, protas yra lemiamas teologijos žinių vertinimo kriterijus. Tradicinį krikščioniškąjį mokymą siekia supaprastinti ir padaryti racionalesnį. Krikščionybę laiko aukščiausia visų religijų forma. Siekia sugrįžti prie Jėzaus kaip paprasto žmogaus ir jo skelbto mokymo kaip žinios, pirmesnės už bet kokius teologinius aiškinimus. Remia dvasininkijos demokratėjimo idėjas. Bando paneigti arba naujai interpretuoti Katalikų bažnyčios išpažįstamas kai kurias kristologines tiesas. Žymiausi liberaliosios teologijos atstovai: F. Schleiermacheris, F. Chr. Bauras, D. F. Straussas, A. Ritschlis (1822–89), A. Harnackas.
2245