Liberijos gamtinis žemėlapis
Libèrijos gamtà
Krantai
Kranto linija mažai vingiuota, tik kai kur suskaidyta upių estuarijų, lagūnų; yra kyšulių – Mounto (Liberijos šiaurės vakaruose), Mesurado, Palmaso (abu pietryčiuose).
Reljefas
Pakrantėje – 30–65 km pločio lyguma, kai kur pelkėta. Didžiąją Liberijos dalį užima aukštumos (vidutinis aukštis 200–600 m). Šiaurės rytuose, netoli Gvinėjos sienos, yra Voinjamos (1380 m Wutevės kalnas – aukščiausias Liberijoje) ir Nimbos kalnai.
Klimatas
Klimatas tropinis jūrinis, labai drėgnas. Pakrantėje mėnesių vidutinė temperatūra 24–27 °C, Liberijos vidurinėje dalyje – 23–28 °C. Kritulių iškrinta nuo 1800 mm (šiaurės rytuose) iki 4000–5000 mm (pakrantėje) per metus. Daugiausia kritulių iškrinta birželį–liepą ir rugsėjį–spalį, sausasis laikotarpis – gruodį–kovą. Dažnos audros, kalnuose pučia harmatanas.
Vidaus vandenys
Upių tinklas tankus. Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos, yra krioklių; dauguma teka į Atlanto vandenyną. Didžiausios upės: Saint Johnas, Cavalla, Saint Paulas, Cestosas, Lofa, Mano.
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia geležaliumžemiai. Liberijos šiaurėje vyrauja molingi geležaliumžemiai ir blizgažemiai, vidurinėje dalyje yra kalkžemių, pietinės dalies lygumose – smėlingų ir molingų geležaliumžemių bei šlynžemių, pakrantėje – pradžiažemių (kai kur druskingi).
Augalija
Apie 33 % Liberijos teritorijos užima visžaliai miškai (auga ostrijos, tikmedžiai, raudonmedžiai, kaučiukmedžiai, kakavmedžiai, kavamedžiai, rafijos), Liberijos šiaurėje – aukštažolė savana, pakrantėje – mangrovės.
Gyvūnija
Veisiasi beždžionės, mažosios antilopės, mažieji hipopotamai, krokodilai, nuodingosios gyvatės; dar yra afrikinių dramblių, afrikinių buivolų, leopardų. Gausu paukščių, vabzdžių (tarp jų – musių cėcė, maliarinių uodų).
Aplinkos apsauga
Liberijos rytuose yra Sapo nacionalinis parkas (įkurtas 1983; vienintelis Liberijoje). 5 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės (plotas 95 879 ha).
Liberijos konstitucinė santvarka
Liberijos partijos ir profsąjungos