libertarizmas

libertarzmas (lot. libertas – laisvė), politinės filosofijos kryptis ir politinis sąjūdis, laisvę laikantis pagrindine vertybe. Liberalizmo radikalioji atmaina, artima anarchizmui. Daugiausia paplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, ten turi daug įtakos ekonominei, finansinei ir socialinei politikai. Viena dalis libertarų (veikiami H. Spencerio) laisvę supranta kaip pagrindinę asmens teisę, kitas teises kildina iš jos, kita (veikiami J. Locke’o) – pripažįsta asmens įvairias teises (teisę gyventi, teisę turėti nuosavybę ir kitas) ir laisvę apibrėžia kaip suvaržymų nebuvimą šioms teisėms įgyvendinti. Kitaip negu anarchizmas, libertarizmas pripažįsta valstybės reikalingumą. Libertarai valstybei numato ribotą veiklos sritį: ginti piliečius nuo išorės priešų, apsaugoti asmenis nuo prievartos, vagystės ir apgaulės. Libertarai neigiamai vertina bet kokią valstybės priežiūrą, globą, kontrolę, dorovinius įvairius draudimus (pavyzdžiui, alkoholio, narkotikų vartojimo, seksualinio elgesio). Libertarizmas teigia neribojamą laisvąją rinką, dažniausiai prieštarauja bet kokiems mokesčiams. Anot libertarų, skurdo problemą gali išspręsti rinka, draudimas ir labdara. Libertarizmo atstovai ekonominėje doktrinoje rėmėsi M. Friedmano, F. A. von Hayeko ir kitų neoliberalizmo atstovų ekonominėmis idėjomis. Žymiausi libertarizmo atstovai: J. Buchananas (1919–2013; libertarizmą bandė pagrįsti sutarties principais), D. D. Friedmanas (gimė 1945; libertarizmą grindė ekonomine nauda), R. Nozickas (rėmėsi prigimtinių teisių mokymu), A. Rand, M. N. Rothbardas (1926–95).