Lichtenšteino gamta

Lichtenšteino gamtinis žemėlapis

Lchtenšteino gamtà

Reljefas

Lichtenšteino paviršius kalnuotas. Rytinė ir vidurinė dalis yra Retijos Alpėse; aukščiausia viršūnė – Grauspitzo kalnas (2599 m; Šveicarijos pasienyje). Kalnų grandines skiria Malbuno, Stego, Valünos tarpukalnių slėniai. Vakarinę ir pietvakarinę dalį (apie 40 % Lichtenšteino paviršiaus) užima aliuvinis Reino aukštupio slėnis (vidutinis aukštis 500 m). Šalies šiaurėje yra izoliuotas klintinis Escherio kalnų masyvas.

Lichtenšteino kraštovaizdis (Malbuno slėnis)

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Jam įtakos turi šiltas, sausas pietų vėjas fenas. Reino slėnyje sausio vidutinė temperatūra 0 °C, liepos apie 18 °C. Per metus iškrinta 900–1200 mm kritulių, daugiausia vasarą. Alpėse – vertikalusis klimato zoniškumas.

Gänglesee ežeras (Stego kaimo apylinkės)

Vidaus vandenys

Didžiausios upės: Reinas (juo eina Lichtenšteino ir Šveicarijos siena), Samina, Malbunas.

Dirvožemiai

Dirvožemiai: Reino slėnyje – derlingi salpžemiai, kalnų šlaituose – jauražemiai ir rudžemiai.

Augalija

Apie 41 % Lichtenšteino teritorijos užima miškai (daugiausia auga bukai, eglės). Aukščiau kaip 2000 m – alpinė augalija.

Aplinkos apsauga

Saugoma 42,19 % (70 km²) Lichtenšteino teritorijos. 9 gamtos rezervatai, 9 miškų rezervatai.

1 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 1991) saugoma vietovė (Ruggeller Rieto gamtos rezervatas, plotas 101 ha).

Malbuno slidinėjimo centras

Lichtenšteinas

Lichtenšteino gyventojai

Lichtenšteino konstitucinė santvarka

Lichtenšteino partijos ir profsąjungos

Lichtenšteino ginkluotosios pajėgos

Lichtenšteino ūkis

Lichtenšteino istorija

Lichtenšteino švietimas

Lichtenšteino architektūra

Lichtenšteino žiniasklaida