Licnijus, Valèrijus Liciniãnas Licnijus (Valerius Licinianus Licinius) apie 250Mezija 325Tesalonikai (dabar Salonikai), Romos imperatorius (308–324). Imperatoriaus Diokleciano įsūnis.
Kilęs iš dakų valstiečių. Pasižymėjo kaip karo vadas. Nuo 308 imperatoriaus Galerijaus bendravaldis augustas (vienas iš Romos imperijos 4 valdovų pagal tetrarchijos sistemą). 311–312 (po Galerijaus mirties) per 4 augustų kovą dėl valdžios Licinijus ir Konstantinas I įveikė kitus 2 augustus (Maksencijų ir Maksimianą; jų ir Galerijaus šeimos buvo išžudytos) ir pasidalijo Romos imperiją; 312 Licinijus tapo Rytų Romos, Konstantinas I – Vakarų Romos imperijos valdovu. 313 su Konstantinu I paskelbė Milano ediktą, kuris leido laisvai išpažinti krikščionybę, suteikė Krikščionių bažnyčiai privilegijų, bet neuždraudė ir senųjų kultų. Kariaudamas su Konstantinu I prarado visas žemes Europoje, išskyrus Trakiją. 324 karą su Konstantinu I dėl valdžios visoje Romos imperijoje pralaimėjo, pateko į nelaisvę, buvo išsiųstas į Tesalonikus, ten nužudytas.
Licinijaus monetos aversas