lidaras

lidaras

lidãras (angl. Lidar < L(ight) d(etection) a(nd) r(anging)), lazernis lokãtorius, prietaisas tolimo objekto nuotoliui, greičiui, t. p. įvairiems atmosferos parametrams (temperatūrai, cheminei sudėčiai, cheminių elementų koncentracijai, aerozolių kiekiui, vėjo greičiui ir kitiems) matuoti. Susideda iš lazerio (siųstuvo), optinio teleskopo (imtuvo) ir elektroninės duomenų dorojimo įrangos. Lidaro veikimas grindžiamas optiniais lazerio spinduliuotės ir tiriamo objekto (terpės) sąveikos reiškiniais. Pagal naudojamą fizikinį reiškinį yra fluorescencinis, Dopplerio reiškinio, Rayleigh, Ramano sklaidos, spinduliuotės skirtuminės sugerties lidaras, pagal matuojamą rodiklį – greičio, temperatūros, pagal tiriamą objektą – atmosferos taršos, aerozolių, pagal lazerio veikimo trukmę – impulsinis, nuolatinės veikos lidaras.

Stacionariai įrengiamas automobilyje, orlaivyje (lėktuve, sraigtasparnyje), erdvėlaivyje. Labiausiai paplitę skirtuminės sugerties lidarai naudojami cheminėms medžiagoms identifikuoti ir jų kiekiui nustatyti, t. p. aerozolių lidarai. Matavimai lidaru atliekami tikruoju laiku, matuojami parametrai nustatomi nuo kelių dešimčių metrų iki kelių šimtų kilometrų nuotoliu (skyra – keli metrai).

Naudodami lazerį pirmieji atmosferos parametrus 1962 matavo Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai Louisas Dijouras Smullinas ir Giorgio Fiocco. Skirtuminės sugerties metodą 1974 pasiūlė R. M. Schotlandas (Didžioji Britanija).

Lietuvoje 1987–92 Fizikos institute J. Viščako iniciatyva buvo sukonstruotas ir lauko sąlygomis išbandytas automobilyje įrengtas skirtuminės sugerties lidaras (Rimas Jakubėnas, Arvydas Ruseckas, Vidimantas Kabelka). Juo matuota sieros dioksido dujų koncentracija įvairiose Vilniaus vietose.

542