liejimas

liejmas, paviršinis dirvožemio drėkinimas; vanduo dirvožemio paviršiuje paskirstomas vagomis, juostomis arba paviršius visai užliejamas. Liejimas vagomis: drėkinamame plote kas 0,3–0,7 m iškastos 50–500 m ilgio ir 0,14–0,24 m gylio vagos prileidžiamos vandens; vanduo į dirvą ir dirvožemį įsisunkia pro vagų sieneles ir dugną; taip liejant nesuardoma dirvos struktūra, jos paviršiuje nesusidaro pluta, mažesnė liejimo norma, geriau aeruojamas dirvožemis. Vagomis drėkinami kaupiamieji augalai (cukriniai runkeliai, daržovės), kartais javai, sodai, vynuogynai. Liejimas vagomis būna nuotakinis (vandens perteklius nuteka į drenažo tinklą arba į žemiau esantį lauką) ir benuotakis (visas vanduo susigeria į dirvožemį, nes vagos uždaros, su mažu nuolydžiu arba visai be nuolydžio). Liejimas juostomis: laukas suskirstomas 3–30 m pločio ir 70–400 m ilgio juostomis, kurias skiria 15–20 cm aukščio žemės pylimėliai; vanduo juostas užlieja ištisai ir į dirvožemį patenka gravitaciniu būdu. Užliejimas: laukas suskirstomas į 1–10 ha laukelius, apjuostus pylimėliu; vanduo ištisai užlieja laukelius ir į dirvožemį patenka gravitaciniu būdu. Užliejami įdruskėję dirvožemiai, ryžių, kartais ir kitų žemės ūkio augalų pasėliai. Vienas seniausių drėkinimo būdų. Atrankiniu liejimu dažniausiai drėkinami sodai. Apie kiekvieną medelį ar krūmą iškastas griovelis prileidžiamas vandens. Liejama prieš sėją ar daigų sodinimą, pasodinus daigus ir augalų vegetacijos laikotarpiu, norint sukaupti drėgmę dirvožemyje, sudrėkinti orą, apsaugoti augalus nuo šalnų.

2354