Lielupė

Lielupės žiotys

Lelupė (latv. Lielupe), upė Latvijoje. Ilgis 119 km, baseino plotas 17 600 km² (Latvijoje 8800 km²). Susidaro iš Mūšos ir Nemunėlio (Mēmele), sutekėjusių prie Bauskės.

Teka Vidurio Latvijos žemuma į šiaurės vakarus pro Jelgavą, žemupyje – Pajūrio žemuma. Priartėjusi prie pajūrio kopų gūbrio Lielupė daro staigų posūkį į šiaurės rytus ir 30 km teka išilgai jūros kranto. Žemiau Jūrmalos Lielupė šakojasi į dvi šakas: viena įteka į Rygos įlanką, kita (Bulupė) – į Dauguvą. Seniau Lielupė įtekėjo į Dauguvą, 1697, susikimšus ledams, pralaužė tiesų kelią į jūrą. 1755 susiformavo dabartinis įtekėjimas į jūrą.

Didžiausi intakai: Yslykis, Švitinys, Šešėvė (Sesava), Virčiuvis, Platonis, Švėtė, Bērze, Džūkste (kairieji), Garoza, Jecava (dešinieji). Vagos plotis iki Jelgavos 75–120 m, nuo Jelgavos iki žiočių 120–490 m, gylis atitinkamai 0,7–4 ir 2–7 metrai.

Krantai žemi, žemupyje vietomis sutvirtinti ir apjuosti apsauginiu pylimu. Per didesnius potvynius upė išsilieja iš krantų. Vidutinis nuolydis 0,06 m/km. Srovės greitis 0,1–0,2 m/s. Debitas žemiau Bauskės: vidutinis 57,3, maksimalus 2430 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 114 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: žemiau Bauskės vidutinė 3,6, didžiausia 6,1; ties Jelgava vidutinė 2,9, didžiausia 4,5 m; ties Jūrmala vidutinė 1,8, didžiausia 2,9 metro. Nuo Jelgavos iki Rygos laivuojama. Prie Jūrmalos Lielupė naudojama vandens sportui.

Didžiausi miestai prie Lielupės: Jelgava, Jūrmala.

1039