liemẽnė, berankovis liemenį dengiantis vyrų ir moterų drabužis. Liemenė gali būti aprangos dalis arba specialios paskirties.
Aprangos dalis
Kaip aprangos dalis liemenė dažniausiai yra kasdienė ir išeiginė (oficialaus ar tautinio kostiumo dalis), gali būti ir uniformos (karių, specialiųjų tarnybų ar kitų sričių tarnautojų) dalis. Vyrai liemenę (kaip kostiumo dalį) dėvi po švarku ar kitu viršutiniu drabužiu, moterys – ir vietoj žaketo. Liemenės siuvamos iš vilnonių, pusvilnonių, medvilninių audinių, brokato, šilko, aksomo, kailio, sintetinių medžiagų ar mezgamos iš siūlų. Būna įvairaus sukirpimo: tiesios arba siūtos į liemenį, trumpos, ilgos ir pusilgės, aukštai susagstomos ar gilia (apvalia, kampuota ar smailia) iškirpte. Liemenė yra daugelio Europos tautų (airių, baltarusių, čekų, danų, latvių, lietuvių, lenkų, ukrainiečių, vengrų ir kitų) tautinio kostiumo dalis.
lenkai tautiniais drabužiais (liemenė – tautinio kostiumo dalis)
Specialios paskirties liemenės
kariška liemenė (Jungtinės Amerikos Valstijos)
Specialios paskirties liemenės dažniausiai turi apsauginę funkciją – saugo nuo vėjo ir nepraleidžia vandens (žvejų), išlaiko vandens paviršiuje (gelbėtojų), daro pastebimą tamsoje (šviesą atspindinčios vairuotojų liemenės); specialiosios tarnybos naudoja neperšaunamas liemenes.
Liemenės Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji liemenių pavyzdžiai žinomi iš 10–11 a.; nuo 16 a. liemenė tapo moters kostiumo dalimi. Ankstyvosios, manoma, buvo tiesaus kirpimo, juosiamos juosta. Liemenė ypač išpopuliarėjo 18 a. – ji tapo vyriško kostiumo (švarkas, kelnės ir liemenė) dalimi. Didikai dėvėjo puošnias (puoštas siuvinėtais apvadais ar išsiuvinėtais paukščiais, drugeliais, gėlėmis), vos dengiančias liemenį liemenes. Apie 1875 jas imta siūti vienspalves, iš tos pačios kaip ir kostiumas (dažniausiai tamsios) medžiagos. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje liemenė tapo valstiečių moterų (aukštuomenės damos dėvėjo korsetus) išeiginiu drabužiu, dar vadintu kikliku (iki 19 a. pabaigos dėvėta kaip išeiginis ir kasdienis, ypač žiemą, drabužis).
vyriška liemenė (1900; Rokiškio krašto muziejus)
moteriška liemenė (vystė), pasiūta iš pirktinio šilko (1921; Šilutės Hugo Šojaus muziejus)
Aukštaitės, dzūkės ir suvalkietės dažniausiai liemenes siuvosi iš fabrikinės gamybos ryškiaspalvių medžiagų – brokato, aksomo, atlaso ar vilnos. Žemaitės liemenes siūdinosi iš namuose austos smulkiai languotos, skersai dryžuotos vilnonės ar pusvilnonės medžiagos, kartais pirktinio šilko, brokato ar atlaso. Mažojoje Lietuvoje dėvėtos tamsių spalvų, vienspalvės aksominės arba vilnonės liemenės. Jos buvo įvairaus sukirpimo: trumpos, siekiančios tik juosmenį, ilgos ir pusilgės, nuo liemens pailgintos klostelėmis, skverneliais, liežuvėliais; užsegimui naudoti metaliniai kabliukai, sagos, kaspinai, kartais liemenės buvo suvarstoma spalvota juostele. Vyrai dėvėjo vienspalves, dryžuotas ar languotas tiesaus kirpimo liemenes.
-kiklikas