lepa (Tilia), liepinių (Tiliaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 50 rūšių. Paplitusi Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje, negausiai subtropinėje. Vasaržalis medis, išauga iki 15–25 m (kartais 40 m) aukščio. Kamienas apie 2 m skersmens, gyvena 150 (kartais 500 ir ilgiau) metų. Žievė pilkai rusva, senų medžių giliai suaižėjusi. Šaknys sudaro mikorizę. Lapai paprasti, ovalūs arba širdiški, retai skiautėti, dantytu pakraščiu. Žiedai gelsvi, kvapūs, po kelis susitelkę į skydiškus žiedynus. Žiedynkotis su lancetišku pažiedlapiu. Apdulkina vabzdžiai. Vaisius – riešutėlis. Platina paukščiai, žinduoliai ir vėjas. Dauginasi sėklomis, ūgliais. Lietuvoje savaiminė 1 rūšis – mažalapė liepa (Tilia cordata). Auga plačialapiuose miškuose. Mediena naudojama namų apyvokos reikmenims gaminti, drožinėti, žievė – krepšiams pinti. Medingas, vaistinis, dekoratyvinis augalas. Introdukuota 12 rūšių, dažniausiai auginama didžialapė liepa (Tilia platyphyllos).
mažalapės liepos žiedai
858