Liepója (Liepāja), miestas Latvijos vakaruose, prie Baltijos jūros ir Liepojos ežero.
Liepojos panorama (tolumoje – Liepojos ežeras); Liepojos uosto kanalas jungia Liepojos ežerą su Baltijos jūra
68 500 gyventojų (2020); trečias (po Rygos ir Daugpilio) pagal gyventojų skaičių Latvijos miestas.
Prekybos (2017 perkrauta 6,59 mln. t krovinių; išvežama grūdai, mediena, metalo gaminiai, anglys, aliejus) ir žvejybos uostas. Geležinkeliai ir plentai į Rygą, Ventspilį, geležinkelis į Vilnių, plentas į Klaipėdą. Tarptautinis oro uostas.
Metalurgija (bendrovė Liepājas metalurgs), laivų statyba, mašinų (žemės ūkio mašinų) gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, tekstilės ir siuvimo, odos ir avalynės, maisto (žuvų apdorojimo, cukraus, aliejaus) pramonė. Uosto laisvoji ekonominė zona (nuo 1997).
Liepojos pedagoginė akademija (įkurta 1954), Rygos technikos universiteto filialas. Miesto muziejus, Liepojos okupacijos laikotarpio muziejus, meno galerijos. 2 teatrai. Simfoninis orkestras. Tarptautiniai šokių ir muzikos festivaliai.
Architektūra
Šv. Onos bažnyčia Liepojoje (1508; 19 a. perstatyta)
Iš vidurinių amžių išliko netaisyklingo plano senamiestis (rekonstruotas 1957, architektai V. Kruglovas, M. Žagarė). Bažnyčios: barokinė Švenčiausiosios Trejybės (1758, architektas J. Dornas, medinis altorius, rokokinė Hercogo ložė, vieni didžiausių Latvijoje vargonai), Šv. Onos (1508, su mediniu barokiniu altoriumi, 1697, skulptorius N. Sefrensas; 19 a. perstatyta), Šv. Meinhardo (2002, Vatikano dovana Liepojai, perkelta iš parodos EXPO‑2000 Vatikano paviljono); Šv. Juozapo katedra (1762). Gyvenamasis namas Kungų gatvėje (vadinamasis Petro I namas, kuriame 1697 jis buvo apsistojęs), Liepojos pedagogikos akademijos rūmai (1954, architektas A. Aivaras; dabar Liepojos universitetas), koncertų salė Didysis gintaras (2015, architektas V. Giencke).
koncertų salė Didysis gintaras Liepojoje (2015, architektas V. Giencke)
Istorija
1253 minima kuršių žvejų gyvenvietė Lyva. 1263 Livonijos ordino riteriai įkūrė čia Libau gyvenvietę (Liepojos vardą imta vartoti 17 a.). 1625 ji gavo miesto teises. 1697–1703 iškastas kanalas tarp Liepojos ežero ir Baltijos jūros.
Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 Liepoja atiteko Rusijos imperijai. 19 a. tapo svarbiu Rusijos imperijos Baltijos uostu ir pramonės centru. 1848 pastatyta laivų statykla, 1860–1904 įrengtas neužšąlantis uostas (1900 jam teko apie 7 % viso Rusijos imperijos eksporto), 1893–1907 – karo uostas ir įtvirtinimai (miesto šiaurinėje dalyje, vadinamojoje Karostoje, supilti 4 molai, pastatyti 8 fortai).
1871–73 per Mažeikius, Šiaulius, Radviliškį, Kaišiadoris ir Vilnių nutiesta Liepojos–Romnų geležinkelio dalis. Nuo tada per Liepoją vyko didžioji dalis Lietuvos užsienio prekybos. 1899 mieste paleistas pirmasis RI elektrinis tramvajus.
20 a. pradžioje iš Liepojos į Jungtines Amerikos Valstijas kasmet išplaukdavo apie 40 000 emigrantų iš Rusijos imperijos (ir Lietuvos). Per I ir II pasaulinius karus Liepoją okupavo Vokietija. 1918 paskelbus Latvijos nepriklausomybę Liepojoje 6 mėnesius dirbo šalies vyriausybė. Sovietmečiu Liepoja buvo tik karinis uostas, uždaras miestas; veikė Tosmarės povandeninių laivų uostas.
Latvijai 1991 atgavus nepriklausomybę atkurtas prekybos uostas. Siekiant sukurti verslui palankias sąlygas ir pritraukti užsienio investicijų 1997 sukurta Liepojos specialioji ekonominė zona.
-Lyva; Libau
Lietuviai
Koncertuoja Liepojos lietuvių kultūros draugijos Rūta folkloro ansamblis (2004)
Lietuviai Liepojoje pradėjo kurtis 19 a. pabaigoje plečiantis miestui, t. p. per Liepoją vyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1882–85 čia gyveno knygnešys J. Bielinis. 1890 lietuviai moksleiviai sudarė Liepojos gimnazijos moksleivių daugumą. Čia mokėsi J. Biliūnas, B. Dvarionas, V. Nakas, A. Stulginskis, A. Vienuolis ir kiti. 1905–15 veikė Liepojos lietuvių susišelpiamoji draugovė, kuri rūpinosi lietuvių kultūra ir švietimu: rengė dramos ir muzikos vakarus (1906), įsteigė lietuvišką pradžios mokyklą (1907). 1909 įkurta Šv. Zitos, 1911 – Liepojos lietuvių draugija (1923 pertvarkyta į Liepojos kultūros plėtojimo draugiją).
Po I pasaulinio karo lietuvių Liepojoje mažėjo – dalis jų sulatvėjo, dalis išsikėlė į Lietuvą. 1919 09 Lietuvos ir Latvijos valstybėms užmezgus diplomatinius santykius 1924–38 Liepojoje veikė Lietuvos Respublikos konsulatas. Skyrius Liepojoje turėjo Rygos lietuvių katalikų jaunimo Šviesos, Rygos lietuvių jaunimo Rūtos draugijos. 1933–38 veikė lietuvių pradinė mokykla. Po Tauragės pučo (1927) į Liepoją atvyko vadinamoji plečkaitininkų grupė, jie savo sekciją (17 narių) sudarė prie Latvijos socialdemokratų partijos. SSRS 1940 okupavus Latviją Liepojos lietuvių draugijos ir mokyklos buvo uždarytos.
20 a. 6–7 dešimtmetyje, norėdami būti arčiau Lietuvos, Liepojoje apsigyveno buvusių lietuvių politinių kalinių ir tremtinių, negavusių Lietuvos sovietinės valdžios institucijų leidimo grįžti į Tėvynę. 1989 įkurta Liepojos lietuvių kultūros draugija Rūta (pirmininkė S. Bieziņa). Jos pastangomis atsiimti iki II pasaulinio karo Liepojos lietuvių draugijai priklausę namai, įkurtas Liepojos lietuvių vaikų darželis (veikė 1990–97), lietuviškos 1–9 klasės (veikė 1990–2002 Liepojos latvių 8 vidurinėje mokykloje), biblioteka, veikia lietuvių folkloro ansamblis Senoliai, vaikų folkloro ansamblis, choras.
Latvijos lietuvių bendruomenės iniciatyva nuo 1989 (su pertraukomis) Liepojoje veikia lituanistinė (sekmadieninė) mokykla. 1881 Liepojoje buvo 528, 1897 – 3587, 1911 – 17 660, 1920 – 3777, 1940 – 2000, 1989 – 2663, 2000 – 2381, 2002 – 2646, 2014 – 2461 lietuvis.
Liepojos uosto kanalas
2271