Liepori kapinýnas ir gyvénvietės, Šiaulių miesto pietinėje dalyje esantis kapinynas ir dvi senovės gyvenvietės. Aptikti 1983, pradėti tyrinėti Šiaulių „Aušros“ muziejaus iniciatyva 1987 (Ilona Vaškevičiūtė), 1990–2006 tyrinėjo Birutė Kazimiera Salatkienė.
Kapinynas
1987 ir 1990–1991 kapinyne ištirtas 4087 m2 plotas. Aptikti 95 mirusiųjų (vaikų, jaunuolių, jaunų vyrų ir moterų; vyresnių nei 40–45 m. buvo tik 9) kapai ir 12 tuščių kapo duobių; mirusieji laidoti su 4–8 a. dirbiniais (ginklais, darbo įrankiais, papuošalais) pailgose keturkampėse, dažnai užapvalintais galais, 130–230 cm ilgio ir 40–80 cm pločio negiliose duobėse (dauguma jų į molį įkasta 15–26 cm, giliausia – 90 cm). Kapai išdėstyti eilėmis vienas šalia kito, priskiriami žemaičiams.
Senovės gyvenvietės
Prie kapinyno yra senovės gyvenvietės (I ir II).
I gyvenvietėje (tirta 1992–2001 ir 2003–2006) aptikti trys kultūriniai horizontai, priskiriami akmens amžiui, senajam ir viduriniam geležies amžiui. Gyvenvietės radiniai rodo, kad jos gyventojai vertėsi geležies lydymu. Aptikta geležies rūdos kasimo duobių (kai kuriose iškasta geležies rūda buvo apdeginama, rasta degėsių), šulinių ir medinis klojinys (buvo naudojami geležiai sodrinti), židinių, kalvio žaizdras, metalo lydymo krosnelių (rudnių) ar jų liekanų, daug gargažių. Kai kurių šulinių šonai sutvirtinti skeltomis ir tašytomis medinėmis lentomis; 1995–1997 tirto šulinio 2 m gylyje aptikta 1,8 m ilgio ir 0,8 m pločio (išliko tik 80–90 cm aukščio apatinė dalis) medinė konstrukcija. Šulinio viduje rasti 4 liepų žievės kibirėliai. Tarp dviejų šulinių aptiktas medžio lentų klojinys su nuolydžiu į pietų pusę, kurio gale buvo 7 m ilgio ir 3,4 m pločio duobė; manoma, šis įrenginys t. p. naudotas geležies rūdai sodrinti. Gyvenvietėje dar rasta akmeninių trintuvų (naudoti nukaltiems geležies dirbiniams šlifuoti), grublėtu ir lygiu (puoštu gnaibytu raštu) paviršiumi keramikos, medinių pastatų liekanų. Manoma, gyvenvietė apleista po 8 a. pradžios gaisro. Tai rodo ir 8 a. pradžia datuojami vėlyviausi kapinyno kapai.
Lieporių I gyvenvietės (4–8 a.) geležies lydymo vietos rekonstrukcija: medinis šulinys ir liepos žievės kibirėlis, dvi lydymo krosnelės (Šiaulių Aušros muziejus)
II gyvenvietė dar netyrinėta.
2271
I. Vaškevičiūtė, V. Ostašenkovienė Lieporių kapinynas. IV–VIII a. žemaičių bendruomenės gyvensenos atspindys Šiauliai 2022.