Liepos dvidešimtosios sąmokslas

Lepos dvidešimtõsios smokslas, nacių Vokietijos karininkų grupės mėginimas įvykdyti valstybės perversmą 1944 07 20, per Antrąjį pasaulinį karą. Tikslas – nužudyti A. Hitlerį, suimti arba sunaikinti nacių vadovybę ir pradėti taikos derybas su Vakarų sąjungininkais (Sąjungininkai). Iniciatorius ir vadovas – pulkininkas C. von Stauffenbergas, rezervinės armijos štabo viršininkas.

Claus von Stauffenberg

Po Stalingrado mūšio (1942 07–1943 02, per SSRS–Vokietijos karą) ir tolesnio SSRS kariuomenės puolimo Vokietijos antinacinio pasipriešinimo dalyviai įsitikino, kad siekiant išvengti visiško Vokietijos pralaimėjimo būtina pašalinti A. Hitlerį, sudaryti Vakarams priimtiną vyriausybę ir prašyti Vokietijai priimtinos taikos. Rengti sąmokslą paskatino Vakarų sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje (Normandijos operacija, 1944 06). Dauguma sąmokslininkų buvo konservatyvūs vyresniosios kartos politikai ir kariškiai (tarp jų – L. Beckas), jauni antinaciškai nusiteikę karininkai, prie jų prisidėjo feldmaršalas E. J. E. Rommelis. C. von Stauffenbergas 1944 07 20 susprogdino užtaisą A. Hitlerio įtvirtintoje vadavietėje prie Rastenburgo (dabar Kętrzynas, Lenkija). 3 karininkai ir 1 stenografininkas buvo sunkiai sužeisti ir vėliau mirė, A. Hitleris buvo sužeistas, bet liko gyvas.

To nežinantis C. von Stauffenbergas nuskrido į Berlyną, įsakė mobilizuoti rezervo kariuomenę, užimti vyriausybės pastatus. Kai kuriuose miestuose kariuomenės įgulos nuginklavo SS dalinius, suėmė kai kuriuos Nacionalsocialistų partijos veikėjus. Įrodęs, kad A. Hitleris gyvas (sąmokslininkai neužblokavo ryšių), J. Goebbelsas įtikino dalį sąmokslininkų pereiti į nacių pusę, kitų veiksmai pakriko. Sąmoksle dalyvavę karininkai buvo suimti, dalis jų 07 21 sušaudyta. Vėliau, laikantis kolektyvinės atsakomybės principo, daugiau kaip 7000 žmonių suimta, iš jų apie 5000 nužudyta, kai kurie (tarp jų – E. J. E. Rommelis) nusižudė. Sąmokslas žlugo dėl sąmokslininkų pasyvumo, socialinio uždarumo (sąmoksle dalyvavo tik karininkai ir aristokratai), pernelyg didelio raštiškų įsakymų paisymo, t. p. dėl nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių. Dauguma Vokietijos gyventojų ir Vakarų sąjungininkai sąmokslo neparėmė.

B. Mussolini (kairėje) ir A. Hitleris apžiūrinėja Rastenburgo vadavietę po sprogimo (1944 07)

Liepos dvidešimtosios sąmokslas buvo paskutinis ryškus Vokietijos antinacinio pasipriešinimo veiksmas, kuris parodė, kad Vokietijoje yra civilių ir karininkų, norinčių ir gebančių ryžtingai pasipriešinti totalitariniam režimui. 21 a. Vokietijoje sąmokslo dalyviai laikomi didvyriais, jų vardais pavadinta miestų gatvių, apie šį įvykį sukurta vaidybinių ir dokumentinių filmų.

L: N. Jones Countdown to Valkyrie: The July Plot to Assassinate Hitler London 2009.

67