liepsnosvaidis
bandomas reaktyvinis liepsnosvaidis
liepsnósvaidis, ginklas padegamajam mišiniui svaidyti ir jam padegti. Būna nešiojamasis (lengvasis, sunkusis, reaktyvinis), savaeigis, tanko liepsnosvaidis. Lengvasis liepsnosvaidis nešiojamas vieno kario. Jį sudaro degiojo mišinio rezervuarai (vienas ar keli 15–20 l talpos balionai su suslėgtomis dujomis arba parako užtaisais; 3–5 pliūpsniai), svaidantys padegamąjį mišinį. Svaidymo tolis iki 70 m. Sunkųjį liepsnosvaidį nešioja ir naudoja keli kariai; susideda iš kelių keičiamų balionų. Jo užtaisyto masė siekia 200 kg, vienu šūviu iššaunama apie 20 l padegamojo mišinio, svaidymo tolis apie 200 m. Reaktyvinis liepsnosvaidis susideda iš reaktyvinio granatsvaidžio ir reaktyvinių granatų, pripildytų padegamojo mišinio. Svaidymo tolis 400–800 m.
Savaeigis liepsnosvaidis sumontuotas savaeigės važiuoklės bokštelyje. Padegamojo mišinio rezervuarai yra mašinos viduje. Svaidymo tolis iki 180 m. Tanko liepsnosvaidis įrengtas bokšte vietoj pabūklo arba bet kurioje kitoje korpuso vietoje. Padegamojo mišinio rezervuarai būna tanko viduje, ant tanko arba priekaboje. Svaidymo tolis iki 200 m. Liepsnosvaidį pirmą kartą panaudojo vokiečiai per I pasaulinį karą; naudotas ir II pasauliniame kare.
645