ansamblis Lietuva (2000 nuotrauka)
ansamblio Lietuva šokėjos (programa Per amžius 2024)
„Lietuva“, Valstýbinis ansámblis „Lietuva“, profesionalus šokėjų, liaudies instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno kolektyvas (daugiau kaip 60 šokėjų, muzikantų ir choristų; 2024). Vienintelis toks Baltijos šalyse.
Repertuaras
misterijos Dievai ir žmonės scena (2019, idėjos autorė ir režisierė L. Dabužinskaitė, scenografė ir kostiumų dailininkė Daiva Samajauskaitė, choreografai Agris Danilevičius, Sandra Muningytė‑Domingo, Agnė Rickevičienė, Dainius Biskis)
Jono Jurkūno opera Mažvydas (2020, dirigentas Egidijus Kaveckas, režisierius Kęstutis Jakštas, scenografas G. Makarevičius, kostiumų dailininkė Olga Filatova‑Kontrimienė)
Nuo 21 a. 2 dešimtmečio repertuarą sudaro muzikinio teatro spektakliai (Lietuvos istorijos įvykių, iškilių asmenybių gyvenimo inscenizacijos), šiuolaikiškai interpretuojamos lietuvių liaudies muzikos koncertinės programos (atliekamos su įvairiais orkestrais, grupėmis, atlikėjais): miuziklai – A. Bražinsko, A. Drilingos Pagramančio šnekučiai (2012), G. A. Kuprevičiaus, K. Sajos Devynbėdžiai (2016), koncertinės programos – Kilkim, broliai, sakalais! (su Lietuvos kariuomenės orkestru, roko grupe Thundertale, V. Povilioniene, Rasa Serra, režisierė L. Dabužinskaitė, 2015), Švęskime laisvę (su folkroko grupe Žalvarinis, režisierius ir choreografas Donatas Bakėjus, 2018), Lux aeterna (su sopranu Ilona Pliavgo, mecosopranu Aiste Benkauskaite, 2021), L. Rimšos, Aro Žvirblio misterija Dievai ir žmonės (2019, režisierė L. Dabužinskaitė, scenografė ir kostiumų dailininkė Daiva Samajauskaitė), Jono Jurkūno koliažinė opera Mažvydas (2020, režisierius Kęstutis Jakštas, scenografas G. Makarevičius, kostiumų dailininkė Olga Filatova‑Kontrimienė), Ēriko Ešenvaldo oratorija 13 (skirta 1991 Sausio tryliktajai įprasminti; su choru Vilnius, Vilniaus universiteto kameriniu orkestru, aktoriais V. Bagdonu, V. Rumšu, kitais, choreografės L. Dabužinskaitė, Aušra Krasauskaitė), L. Rimšos, Gintauto Venislovo muzikinė drama Sakmė apie dovanotą širdį (režisierius Dalius Abaris, choreografės A. Šeiko, Aušra Krasauskaitė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė S. Straukaitė, abi 2022), šokio ir muzikos spektaklis Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės (2023, kompozitorius J. Jasinskis, režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė, scenografas G. Makarevičius).
Iki 21 a. pradžios repertuare vyravo lietuvių kompozitorių originalios ir harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, instrumentinė muzika, lietuvių choreografų sukurti ir lietuvių liaudies šokiai, žaidimai, choreografiniai vaizdeliai, lietuvių liaudies papročių ir apeigų montažai; ansamblis atliko ir daugelio pasaulio tautų dainas, šokius, instrumentinę muziką. Ansamblis savo kūrybą grindžia liaudies muzika, liaudies choreografija ir apeigomis jas pritaikydamas scenai, stilizuodamas. Koncertuoja ir vokalinės bei instrumentinės ansamblio grupės. Atliko sakralinės muzikos kūrinių, parengė teminių programų ir teatralizuotų muzikinių spektaklių, tarp jų – Kaimo vestuvės (1941), Joninės (1942), Amžių vėjas (1965), Šventiniai vakarai (1968), Rugio giesmė (1985), Ein saulelė apie dangų (1991), Iš protėvių šaltinio (2000), Žaibo gėlės (2004), Lietuviškos giesmės (2006), Žolytėla rūta (2007).
ansamblio Lietuva liaudies instrumentų orkestras (dirigentas Egidijus Kaveckas)
Istorija
1940 LSSR vyriausybė prie steigiamos Valstybinės filharmonijos organizuoti ansamblį pavedė kompozitoriui J. Švedui, jis pradėjo veikti 1940 11 01. Pirmieji 2 koncertai surengti 1941 02 22. Iš pradžių ansambliui talkino ir A. Mikulskio vadovaujamas Čiurlionio ansamblis (su Lietuva koncertavo O. Mikulskienės vadovaujamos kanklininkės). 1940–43 buvo vadinamas Vilniaus filharmonijos liaudies ansambliu. 1943 03 17 nacių uždarytas. Atkurtas 1944 rugsėjo mėnesį. 1944–46 LSSR valstybinės filharmonijos liaudies dainų ir šokių ansamblis, 1946–54 Valstybinis liaudies dainų ir šokių ansamblis, 1965 suteiktas liaudies ansamblio vardas Lietuva, nuo 2024 Valstybinis ansamblis Lietuva. 20 a. 5–6 dešimtmetyje intensyviai plėstas repertuaras. Koncertavo Europoje, Azijoje (Filipinuose, Indijoje, Japonijoje), Afrikoje, Amerikoje (Čilėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kuboje, Meksikoje, Peru). Kūrinių ansambliui sukūrė E. Balsys, B. Dvarionas, V. Klova, A. Bražinskas, B. V. Kutavičius, V. Juozapaitis, L. Povilaitis, A. Martinaitis, V. Bartulis, J. Švedas ir kiti lietuvių kompozitoriai.
ansamblis Lietuva (1977 nuotrauka)
Nuo 2015 ansamblis rengia ir edukacines programas (Tai margumas mūs šalelės 2015, Gedimino laiškas 2018, Metų šventės 2019). Ansamblis užsiima visuomenine veikla: 2022 inicijavo ir su partneriais vykdo kampaniją Auginkime vienybės raumenį.
Vadovai
Meno vadovai: J. Švedas (1940–43 ir 1944–62), V. Bartusevičius (1962–72), P. Budrius (1972–99), Giedrius Svilainis (nuo 2008). Ansamblio vadovai: L. Povilaitis (1999–2001), J. V. Aleksandravičius (2002–03), G. Svilainis (2004–08), Robertas Katinskas (2009–14), Edita Katauskienė (nuo 2014). Šokių grupės vadovai: Marija Baronaitė (1940–43), Zenonas Parulis (1943–46), J. Lingys (1946–81), V. Buterlevičius (1981–2010), baletmeisteriai: J. Gudavičius (1946–67, su pertrauka), A. Kondratavičius (2010–11), Pavelas Fokinas (2012), Edgaras Suprunas (2013–2021), Aušra Krasauskaitė (nuo 2021). Choro vadovai: Vladas Leparskas (1902–82; 1945–46 ir 1953–54), A. Ilčiukas (1954–60), Stasys Zaleckas (1961–62), A. Krogertas (1962–68), Viktoras Žeimys (1968–88), Algimantas Kriūnas (nuo 1988). Orkestro vadovai: E. Pilypaitis (1946–68), P. Budrius (1968–72), Kazys Budrys (1972–89), Alfonsas Vidugiris (1989–92), Saulius Prusevičius (1992–2009), V. Lukočius (2010–14), Egidijus Kaveckas (nuo 2021).
Jiems talkino dirigentas A. Mikulskis, liaudies instrumentinio orkestro koncertmeisteris Balys Pakštas (1905–90), dailininkai J. Balčikonis, D. Mataitienė, V. Palaima, R. Songailaitė‑Balčikonienė. Su ansambliu dažnai koncertavo N. Ambrazaitytė, G. Apanavičiūtė, V. Daunoras, E. Kaniava, G. Kaukaitė, V. K. Noreika, A. Stasiūnaitė.
90
2271